„Mes vykdėme pirkimo procedūras, paskelbėme viešuosius pirkimus, jie įvyko, dabar turi būti paskelbtas laimėtojas ir tuomet netrukus ta organizacija atliks streso testą“, – Astravo AE statybvietėje žurnalistams sakė jėgainės valdytojos, Baltarusijos atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vladimiras Gorinas.
Jis negalėjo pasakyti, kokių šalių bendrovės dalyvauja konkurse, tačiau pabrėžė, kad tai nėra Baltarusijos organizacijos.
„Aš kol kas, dar neatplėšus vokų, negaliu pasakyti, kas (laimėtojas – BNS) (...) Ne, tai ne baltarusių organizacija, tai užsienio organizacija“, – sakė V.Gorinas.
Vasarį Lietuvoje lankęsis už energetikos sąjungą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius teigė, kad Astravo AE turės būti atlikti streso testai, kurie parodys, ar jėgainė yra saugi.
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Vilniaus statančios atominę jėgainę, kritikė. Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.
V.Gorinas tikino, kad esama Astravo AE apsaugos ir evakuacijos planų.
„Pas mus yra keletas planų. Yra valstybinis gyventojų apsaugos planas (...) Yra ir atominės elektrinės personalo apsaugos planas, esant avarinei situacijai. Tai yra projektinis dokumentas, kuris dar rengiamas. Vėliau jis turėtų būti patvirtintas ir integruotas į gyventojų apsaugos planą“, – kalbėjo Astravo AE atstovas.
Jo teigimu, reaktoriaus apsauginis išorinis korpusas suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti ir didelių lėktuvų kritimą, todėl papildomų apsaugos priemonių neplanuojama. V.Gorinas pripažino, kad šalia statomos jėgainės yra ir priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Kalbėdamas apie branduolinių atliekų tvarkymą, specialistas pažymėjo, kad už tai bus atsakinga branduolinį kurą jėgainei tiekianti Rusija.
„Atliekos, iš principo, yra dviejų rūšių. Yra panaudotas kuras, kuris yra laikomas žaliava, o ne atliekomis, ir jis pagal mūsų susitarimą keliauja perdirbimui į Rusiją (...) Jis bus gabenamas traukiniu – yra specialūs vagonai, specialūs transportavimo konteineriai. Taip pat yra radioaktyvios atliekos, kurios susidaro jėgainės veiklos metu“, – sakė V.Gorinas.
Pasak jo, radioaktyvumo atliekos bus talpinamos į specialus konteinerius ir kurį laiką bus saugomos laikinoje saugykloje, o vėliau bus išgabentos į valstybinę branduolinių atsargų saugyklą.
Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Atominės elektrinės streso testai patikrina, ar jos saugumo standartai atitinka reikalavimus. Be to, tikrinama, ar jėgainė gali atlaikyti gamtos stichijas, įvairias katastrofas bei teroristinius išpuolius. Streso testai buvo atlikti visose Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Ukrainos atominėse elektrinėse po 2011 metų Japonijos Fukušimos AE avarijos, kuri buvo sukelta žemės drebėjimo ir cunamio.
Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Pirmasis 1,2 gigavatų (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų lapkritį, o tokios pat galios antrasis reaktorius – 2020-ųjų liepą. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Parduoti Astravo AE elektrą Vakaruose bus nuostolinga
Baltarusijai parduoti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektros energiją Vakaruose bus nuostolinga, todėl šalis bus priversta dalį jos siųsti į Rusiją, sako nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas.
„Pirminė idėja buvo, kad dėl to, jog Europa uždaro atomines elektrines ir turės problemų su elektros energija. (Astravo AE – BNS) statytojai tai suprato ir tai buvo jų auksinė svajonė. Vis dėlto, Vakarų Europoje yra energijos perteklius ir jau suprasta, kad ten rinkos nėra. Be to, Vokietija laikosi politikos, kad uždarius savo atomines jėgaines ji iš niekur neįsileis atominėse elektrinėse pagamintos elektros. Jie (Baltarusija – BNS) šitą supranta ir manau, kad kadangi Rusijoje yra tik 19 proc. atominės energijos, tai jiems priimti elektrą iš antrojo Astravo AE reaktoriaus nebus problema. Jie neturi kitos išeities, nes pardavinėti į Europos rinką už 3 centus už kilovatvalandę jiems bus nuostolinga“, – BNS sakė J.Vilemas.
Baltarusija netoli sienos su Lietuva stato Astravo AE, kurią sudarys du 1,2 gigavatų (GW) galios reaktoriai. Planuojama, kad pirmasis reaktorius pradės veikti 2018-ųjų lapkritį, ir Baltarusijos atstovai tikina, kad jame pagaminta elektros energija bus naudojama vidaus vartojimui. Antrąjį reaktorių ketinama pradėti eksploatuoti 2020 metų liepą.
„Baltarusija turi dvi dideles šilumines jėgaines, jos degina brangias dujas. Žinoma, dujos atpigo, bet tikriausiai šiluminės jėgainės bus pristabdytos ir Baltarusijai nereikės importuoti dujų“, – svarstė J.Vilemas.
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Vilniaus statančios atominę jėgainę, kritikė. Trys Baltijos valstybės šią savaitę sutarė riboti elektros importą iš Astravo AE. J.Vilemas mano, kad elektros importui iš Astravo AE gali pakenkti ir dėl jungčių su Švedija ir Lenkija Lietuvoje atpigusi elektra.
„Visų pirma, patys baltarusiai nenorės. Jie neįsivaizdavo, kad pas mus tokia žema kaina, jie vis tikėjosi, kad pigiai pasiūlys ir mes pirksim. Bet yra daug būdų sukontroliuoti, (...) dabar kabelis su Švedija iškart sumažino importą iš Baltarusijos ir sistemoje nieko atjungti nereikėjo“, – sakė energetikos ekspertas.
Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bei Kauno technologijos universiteto mokslininkai ketvirtadienį pristato, kaip Lietuva galėtų riboti elektros importą iš statomos Astravo branduolinės elektrinės.
Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Pirmasis 1,2 gigavatų (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų lapkritį, o tokios pat galios antrasis reaktorius – 2020-ųjų liepą. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
BNS žurnalisto kelionę į Baltarusiją apmokėjo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
