5 būdai, kaip Lietuva ribos elektros importą iš Astravo AE

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ bei Kauno technologijos universiteto mokslininkai ketvirtadienį pristatė studiją, kaip Lietuva galėtų riboti elektros importą iš statomos Astravo atominės elektrinės (AE).

Energetikos miinisteriją seniai neramina Astravo AE statybų kokybės klausimas.<br>T.Bauro nuotr.
Energetikos miinisteriją seniai neramina Astravo AE statybų kokybės klausimas.<br>T.Bauro nuotr.
„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sakė, kad buvo nagrinėtos penkios alternatyvos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sakė, kad buvo nagrinėtos penkios alternatyvos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rokas Masiulis daug vilčių deda į tarptautinį bendradarbiavimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Rokas Masiulis daug vilčių deda į tarptautinį bendradarbiavimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Kristina Rancaitė

Apr 21, 2016, 11:25 AM, atnaujinta May 28, 2017, 4:18 AM

Energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad studijų tikslas įvertinti priemones, kurių Lietuva turėtų imtis, norėdama riboti elektros patekimą iš Astravo, jeigu toji toliau bus statoma nesilaikant jokių taisyklių.

„Energetikos ministerija seniai dirba šia linkme. Manoma, kad yra tokios priemonės, kurias galime vykdyti. Bet Lietuvos vienos galimybės šį klausimą spręsti yra ribotos, todėl dedame daug vilčių į tarptautinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis. Gaila, bet iki šiol mes iš Baltarusijos pusės matėme tik procesų imitaciją“, – sakė R.Masiulis.

Jo teigimu, daug vilčių dedama į tarptautinį bendradarbiavimą, kadangi ir Baltarusija veda dialogą su Briuseliu ir teigia, kad viskas yra gerai.

„Kol kas iš Baltarusijos girdime, kad jų problemos baigiasi ties mūsų siena“, – teigė energetikos ministras.

Energetikos miinisteriją seniai neramina ir statybų kokybės klausimas.

„Ar tikrai prižiūrima, kad medžiagos būtų aukščiausios kokybės, kad jos nedingsta, ar statybos vykdomos pagal reikalavimus, kokios bus apsaugos sistemos? Jeigu į klausimus ir toliau bus neatsakyta, tai Lietuva tikrai turės dėl savo interesų pakovoti. Mes nesame prieš atominę energetiką, bet suprantame, kokie standartai turi būti. Mes savo elektrinės poveikį derinome su Baltarusija, jie to nedaro“, – sakė R.Masiulis.

Paruoštos penkios alternatyvos

Techninės priemonės, kurių bus imtąsi norint apriboti elektros importą, buvo ruošiamos mėnesį.

„Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sakė, kad buvo nagrinėtos penkios alternatyvos.

„Penktoji susijusi tik su komercijos ribojimu, kuriam jau pasiruošta. Kitos alternatyvos veda link sinchronizacijos. Tai ilgalaikis projektas ir nebus taip greitai įgyvendintas“, – teigė D.Virbickas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Saulius Gudžius sakė, kad Baltijos šalių tikslas – sinchroninis elektros sistemų darbas kontinentinės Europos tinkle. Jo teigimu, jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ gali tarnauti kaip elektros kelias iš trečiųjų šalių per Baltijos valstybes į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Pirmoji alternatyva – elektros linijų tarp Baltijos šalių ir Baltarusijos bei Rusijos išjungimas. Iškilo problema, kurią reikia spręsti“, – sakė S.Gudžius.

Pasak jo, būtina pažymėti, kad vertinant kiekvieną iš alternatyvų, būtų atsižvelgta į tai, kad elektros tiekimas būtų užtikrinamas ir tai būtų viena iš sąlygų.

Jo teigimu, dar viena problema yra Vilniaus mazgo patikimumo užtikrinimas.

„Dėl to manome, kad šio klausimo sprendimui būtinos ne tik elektros tinklų modernizacijos priemonės, bet būtina pagalvoti ir apie generaciją šiame regione“, – sakė profesorius.

Antroji nagrinėta galimybė – visų Lietuvos-Baltarusijos elektros linijų išjungimas.

Problema ta, kad išlieka galimybė nesaugios elektrinės srautams patekti į Lietuvą.

Trečioji alternatyva – keitiklio įrengimas Ignalinos AE mazge.

„Šis pasirinkimas sąlygotas sinchronizacija su kontinentine Europa. Jeigu nusprendžiame, kad po sinchronizacijos toliau prekeiausime su trečiosiomis šalimis, lėšos bus panaudotos tikslingai“, – teigė A. Gudžius.

Ketvirtoji alternatyva – trijų elektros linijų iš Ignalinos AE į Baltarusiją išjungimas.

Visi šie būdai turi būti įvertinti pagal tarptautinę teisę.

„Buvo padarytas tik preliminarus įvertinimas: būtina vertinti tiksliau, atsižvelgiant į tai, kad mūsų pagrindinis tikslas – sinchronizacija su kontinentiniais Europos tikslais. Taip pat būtina kuo skubiau kooperuotis, vystant generaciją“, – pridūrė A.Gudžius.

pasak pranešėjų, šios alternatyvos darys poveikį didmeninei elektros kainai ir ją padidins.

Pirmoji alternatyva didmeninę elektros energiją pabrangins 10,5 euro už MWh, antroji – 7,2 euro, trečioji – 7,2 euro, o ketvirtoji – 3 eurais.

Šios alternatyvos mums kainuos

„Kiekviena iš alternatyvų Lietuvai kainuotų tiek elektros kainos, tiek investicijų požiūriu.

Beje, egzistuoja ir penktoji alternatyva – ribojimas tik rinkos priemonėmis. Tai galimai greičiausias būdas pradėti ribojimą.

„Komercinis ribojimas – elektros neįsileidimas į elektros biržą. Fiziniai srautai gali būti, jie tam tikra prasme palaiko sistemos stabilumą. Komerciškai elektra nepatenka, už ją niekas negauna pinigų, bet savo sistemą palieki stabilesnę“, – sakė R.Masiulis.

Jo teigimu, elektros energetika turi būti stabili ir saugi, taip pat turime užtikrinti elektros rezervus Kaliningradui. Pasak jo, geriausias vaistas visiems šiems klausimams spręsti – sinchronizacija, tada pagrindinis maitinimosi šaltinis būtų pakeistas kitu ir visi čia išvardinti veiksmai jau neveiktų sistemos stabilumo.

„Visi žie žingsniai turi įtikinti Baltarusiją, kad jie saugiai statytų elektrinę, tai mūsų vienintelis tikslas. Taip, jų atominė gali būti mažiau pelninga dėl šių būdų, bet tuo nenoriu spekuliuoti, tai jau jų klausimai. Mūsų darbas, kad būtų kaimyniškas požiūris ir kad būtų atsižvelgta į mūsų objektyvius prašymus“, – sakė R.Masiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.