Balandį elektros importas į Baltijos šalis susitraukė 28 proc.

Balandžio mėnesį vidutinė elektros kaina šiek tiek paaugo visose Baltijos šalyse. Tam įtakos turėjo „NordBalt“ jungties gedimai, kurie lėmė beveik trečdaliu sumažėjusias elektros energijos importo apimtis į Baltijos šalis. Tiesa, sumenkusį importą iš dalies kompensavo 5 proc. išaugusi vietinė gamyba bei tiek pat sumažėjęs elektros suvartojimas.

Praėjusį mėnesį elektros importo į Baltijos šalis apimtys sumažėjo 28 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Praėjusį mėnesį elektros importo į Baltijos šalis apimtys sumažėjo 28 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 19, 2016, 11:48 AM, atnaujinta May 25, 2017, 2:23 AM

Kainų atotrūkis – neįprastai didelis

Balandžio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo 7 proc. didesnė nei kovą ir siekė 33,00 EUR/MWh. Latvijoje vidutinė elektros kaina ūgtelėjusi 3 proc. pasiekė 30,71 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje užfiksuotas vos 1 proc. kainos augimas. Šioje šalyje vidutinė elektros kaina jau kelintą mėnesį iš eilės buvo mažiausia – 29,73 EUR/MWh.

„Ketvirtąjį metų mėnesį buvo užfiksuotas pastaruoju metu neįprastai didelis kainų atotrūkis „Nord Pool“ biržoje tarp Lietuvos ir Latvijos kainų zonų. Tam įtakos turėjo ir sumažėjęs perdavimo linijos pajėgumas tarp šių šalių, ir „NordBalt“ jungties gedimai“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Pasak M. Gigos, elektros energijos kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nedaug skyrėsi nuo elektros kainų Suomijoje. Pavyzdžiui, Latvijoje vidutinė elektros kaina buvo vos 3,5 EUR/MWh aukštesnė nei šioje šalyje.

Importas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu

Praėjusį mėnesį elektros importo į Baltijos šalis apimtys sumažėjo 28 proc., palyginti su kovo mėnesiu, ir sudarė 524 GWh. Iš viso buvo importuota daugiau kaip ketvirtadalis visos suvartotos elektros energijos. Kaip įprasta, Lietuva importavo daugiausia – 78 proc. visos suvartotos elektros energijos. Latvija pagamino 3 proc., o Estija – 11 proc. daugiau elektros nei suvartojo.

„Nors Lietuvoje balandį buvo pagaminta 170 GWh elektros energijos, o tai yra 5 proc. mažiau nei kovą, visose Baltijos šalyse kartu sudėjus buvo užfiksuotas 5 proc. gamybos apimčių augimas. Didžiausią įtaką bendram augimui turėjo 10 proc. iki 721 GWh išaugęs Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis. Latvijoje gamybos apimtys ūgtelėjo 3 proc. iki 594 GWh“, – dėsto M. Giga.

Tam įtakos turėjo ir Dauguvoje pakilęs vandens lygis, lėmęs 24 poc. – iki 370 GWh – išaugusį Dauguvos hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį. Pasak M. Gigos, tai yra didžiausias pagamintos elektros kiekis per pastaruosius vienuolika mėnesių.

Bendros elektros energijos suvartojimo apimtys Baltijos šalyse balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 5 proc. iki 2 TWh. Daugiausia – 785 GWh – suvartojo Lietuva. Tai yra 3 proc. daugiau negu kovo mėnesį. Estijoje ir Latvijoje suvartojimas mažėjo atitinkamai 14 ir 10 proc.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.