„Neseniai mūsų kolegos iš Lietuvos atėjo ir klausė, ar gali grįžti prie ilgalaikių sutarčių. Mes, aišku, pagalvosime, duosime atsakymą, bet reikėjo galvoti anksčiau, kai sakė, kad kontrakto nebereikia“, – „Gazprom“ spaudos konferencijos metu sakė A.Medvedevas.
Jo teigimu, dabar sunkiau planuoti veiklą.
„Matyt, suprato, ką duoda ilgalaikė sutartis. Suprato, kas yra apimčių ir kainų rizika. Ilgalaikė sutartis leidžia planuoti veiklą“, – sakė asmenų, kurie esą į jį kreipėsi, nenurodęs A.Medvedevas.
Lenkai nustebino
Kad Lenkija ketina atsisakyti tęsti ilgalaikę sutartį su Rusijos dujų bendrove „Gazprom“, kuri baigia galioti 2022 metais, A.Medvedevą nustebino.
„Mane stebina tai, kad buvo pasakyta, jog rusiškų dujų pirkimas priklausys nuo kainų, bet bet kokiu atveju tai nebus ilgalaikės sutartys“, – sakė A.Medvedevas.
Jo teigimu, kiekvienas gali rinktis, kaip pasirūpinti dujomis ir pasirūpinti savo ekonomika.
„Dar neseniai Lenkijos prašymu eksporto kiekis į Lenkiją buvo padidintas. Mūsų veiksmai? Mes nieko nedarysime, turime sutartį, pagal ją ir vykdysime tiekimus. O dėl lenkų pareiškimo – jis gana senas, bet derybos nėra nutraukiamos. Mes ne kartą su lenkų kolegomis šiemet susitikome, susitiksime ir kitą savaitę“, – sakė A.Medvedevas.
Lenkijos vyriausybės atstovas strateginės energetinės infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis sakė, kad ilgalaikės sutartys turi tapti praeitimi.
„Mes bandysime pasiekti, kad ilgalaikė sutartis taptų praeitimi. Jeigu rusiškų dujų kaina bus pakankamai konkurencinga, neatmetame galimybės, kad jas pirksime, bet tikrai ne pagal ilgalaikės sutarties sąlygas“, – sakė P.Naimskis.
Pagal galiojančią sutartį Rusija tiekia Lenkijai 10,2 mlrd. kub. metrų dujų kasmet iki 2022 metų „imk arba mokėk“ sąlygomis.
Didžiausios dujų importuotojos į Lietuvą, Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS anksčiau teigė, kad bendrovė siekia pasirašyti ilgalaikę 2-3 metų dujų tiekimo sutartį, kuri suteiktų daugiau stabilumo ir leistų lengviau prognozuoti veiklą. Pasak jo, įmonė šiuo metu derasi su 7 SGD tiekėjais dėl dujų pirkimo nuo 2017 metų, tačiau kartu kalbamasi ir su „Gazprom“, su kuriuo 2015-ųjų pabaigoje baigėsi ilgalaikė 10 metų dujų tiekimo sutartis.
Šiemet kovą „Gazprom“ pirmąkart surengtame aukcione Baltijos šalims parduota daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, kurias įsigijo 6 pirkėjai. Iš viso aukcione siūlyta įsigyti 560 mln. kubų dujų. Tuomet nedidelius dujų kiekius už konkurencingą kainą įsigijo „Lietuvos dujų tiekimas“, „Achema“ bei nedaug dujų perka ntis „Haupas“, tačiau nei kaina, nei jų kiekis nebuvo skelbiamas.
„Lietuvos dujų tiekimo“ (LDT), kurios ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ baigėsi 2015-ųjų pabaigoje, vadovas Mantas Mikalajūnas gegužės pradžioje BNS teigė, kad įmonė jau pradėjo derybas dėl kitų metų dujų įsigijomo – ji derasi su SGD tiekėjais ir laukia atsakymo iš „Gazprom“ dėl kitų metų dujų pardavimų.
„Haupo“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas BNS anksčiau teigė, kad įmonė taip pat tikisi pasirašyti dvišalę sutartį su „Gazprom“.
Lietuva šiemet daugiau nei pusę jai reikalingų dujų pirks iš „Statoil“ – apie 1,35 mlrd. kubų, o likusią dalį – apie 0,7 mlrd. kubų – ji įsigis iš „Gazprom“ ar kitų tiekėjų, tikėtina, iš „Statoil“.
Antradienį Rusijos koncernas „Gazprom“ pranešė prognozuojąs šiemet iš dujų eksporto į užsienį gauti 28 mlrd. JAV dolerių pelno. Tokią informaciją pateikė bendrovės valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.
„Jeigu skaičiuojame remdamiesi tuo, kad JAV dolerio atžvilgiu rublio kursas sieks 65 rublius, atitinkamai rodiklis sudarys 1,8 trln. rublių. Faktiškai tai antrasis geriausias rezultatas po praėjusių metų“, – sakė A. Medvedevas.
Pareigūno teigimu, nemažai teigiamos įtakos „Gazprom“, kaip produkcijos eksportuotojai į užsienį, turėjo sumažėjęs rublio kursas.
„Valiutos (vertės) nuosmukis visada padeda eksportuotojams, žinoma, kad jis padėjo ir „Gazprom“, – pridūrė jis.
2015 metais, palyginti su ankstesniu 12-os mėnesių laikotarpiu, „Gazprom“ padidino eksportuojamų ne į kaimynines užsienio šalis dujų apimtis 8 proc. – iki 159,4 mlrd. kub. metrų. Jos pelnas lyginamuoju laikotarpiu pakilo 8,6 proc. ir pasiekė 6,073 trln. rublių.
