„Mes su Baltijos šalimis darome tyrimą, mes įvertiname skirtingas technines, ekonomines galimybes. Sunkiausias dalykas – politinis, Kaliningrado problema. Po tyrimo paviešinimo bus politinių diskusijų“, – sakė P.Andreasenas.
Visgi jis mano, kad sinchronizavimas įmanomas.
„Reikia infrastruktūros, kitų dalykų, tai užima laiko. Jeigu norima tai padaryti iki 2025 metų, reikia skubėti. Tai yra politinė diskusija, bet jeigu bus valios, gal ir yra kelias tai spėti padaryti“, – sakė P.Andreasenas.
Jis taip pat teigė, kad Baltijos regione reikia daugiau bendradarbiavimo.
„Užsidaro branduolinės jėgainės, todėl reikia daugiau atsinaujinančios energijos. Kai kurie sprendimai liečia ne tik šalį, bet ir visą regioną. Todėl bendradarbiavimas labai svarbus. Mes čia esame, kad tai aptartume“, – Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos konferencijos metu dėstė ENTSO-E prezidentas.
Bendradarbiavimas naudingas visiems
Bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir kiti energetikai. Štai „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sakė, kad kartu reikia kurti ilgalaikes strategijas.
„Manau, kad mums reikia bendradarbiauti ir kuriant ilgalaikes strategijas 10-20 metų į priekį, žiūrėti, kokia bus sukurta rinka. 27 iš 40 Europos valstybių tikisi importuoti elektros energiją. Daugelis tikisi importo, tad kas eksportuos? Mums reikia bendradarbiauti, dalintis patirtimi. Jei lūkesčiai dėl elektros importo išliks panašūs kaip šiuo metu, kils klausimas, kas gamins elektrą, kurią galėtume importuoti“, – sakė D.Virbickas.
Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ strategijos vadovas Kalle Kukkas tikino, kad šis verslas keičiasi.
„Perdavimo operatorių verslas keičiasi ir mums reikia bendradarbiauti regionuose, nes verslas keičiasi ir manau, kad svarbiausias tų pokyčių aspektas – kad mes mes koncentruojamės į galutinį vartotoją, o taip niekada nebuvo istoriškai. Mums reikia susikoncentruoti į vartotoją ir dirbti mažmeninei rinkai“, – sakė K.Kukk.
O Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ viceprezidentė Ulla Sandborgh sakė, kad bendradarbiavimas mažina kainas.
„Šiaurės šalys turi ilgą bendradarbiavimo istoriją, mes gerai susijungę tarpusavyje ir su išoriniu pasauliu, dabar esame laimingi susijungę su Baltijos šalimis per naują „NordBalt“ jungtį. Matome, kad kainos Baltijos šalyse irgi krenta, tad tai gerai visoms šalims“, – sakė U.Sandborgh.
Energetika atsilieka nuo kitų sričių
Esama elektros infrastruktūra ne tik teikia galimybes pigiau importuoti ar brangiau parduoti elektrą, bet ir sukuria tarpusavio priklausomybę tarp kaimyninių valstybių elektros sistemų.
„Esame labai priklausomi nuo kaimynų energetikos politikos ir elektros rinkos veikimo mechanizmų ir turime būti visapusiškai pasiruošę užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Todėl jau dabar reikia spręsti susijusių elektros sistemų patikimo veikimo klausimą, o čia labai svarbus lanksčios generacijos dėmuo“, – sakė D.Virbickas.
Pasak D. Virbicko, per artimiausią dešimtmetį svarbu visiškai integruoti Baltijos šalis į žemyninės Europos elektros tinklą. „Tai sukurtų prielaidas užtikrinti patikimą elektros sistemų veikimą regione ir sudarytų sąlygas lygiateisiškai konkurencijai elektros rinkoje. Tuo tarpu dabar esame susieti su sistema, apie kurios ateities planus ir esamą tinklo būklę nieko nežinome.
Visa Lietuvos politika, ekonomika, teisėkūra jau daug metų „sinchronizuota“ su vakarų Europa, o „elektrinė“ tarpusavio priklausomybė vis dar saisto mus su vakar diena. Turime priimti sprendimus jau dabar, kad ši padėtis per dešimt metų pasikeistų“, – sakė D. Virbickas.
