„Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas pirmąsyk atvirai paskelbė, kad koncerno dujų savikaina yra mažiausia pasaulyje: įskaičiavus įvairius mokesčius, tūkstantis kubinių metrų kainuoja apie 20 JAV dolerių (dabartiniu kursu – beveik 18 eurų).
Kodėl pirkėjai už jas moka kelis kartus daugiau?
Juk Rusijos ekonominės plėtros ministerija paskelbė, kad net ir kritus kainoms visame pasaulyje iki Vokietijos sienos nupumpuotos dujos pirmąjį šių metų ketvirtį ten kainavo 161,9 dolerio už 1000 kubinių metrų.
Pergabenti – brangu
Nacionalinio energetinio saugumo fondo vienas vadovų Aleksejus Grivačas tvirtino, kad viską lemia didelės transportavimo išlaidos. „Gazprom“ duomenimis, antrąjį 2015-ųjų pusmetį perpumpuoti 1000 kubinių metrų 100 kilometrų kainavo 59 rublius (0,8 euro).
Vidutinis atstumas nuo dujų telkinių iki vakarinės Rusijos sienos – 3,2 tūkst. kilometrų, tad transportavimo kaina – jau 1888 rubliai (25,7 euro). Todėl, anot A.Grivačo, neįskaičius eksporto mokesčio, vartotojams tiekiamų dujų savikaina siekia 80–85 dolerius už 1000 kubinių metrų.
Bendrovės „Vygon Consulting“ analitikė Marija Belova pateikė dar didesnius skaičius: anot jos, sudėjus visus mokesčius, gabenimo sąnaudas ir investicijoms skiriamas lėšas, savikaina jau siekia 130–140 dolerių.
Kalta bloga vadyba?
Vis dėlto tai mažiau, nei moka pirkėjai. O galbūt paslaptis slypi pačioje „Gazprom“ būstinėje?
Anksčiau Jegoro Gaidaro vyriausybę konsultavusio Švedijos ekonomikos profesoriaus Anderso Aslundo nuomone, nė viena didelė pasaulio kompanija nėra valdoma taip blogai, kaip „Gazprom“.
„Koncerno vadovybė – inertiška, nenorinti naujovių, korumpuota, tačiau savimi itin pasitikinti. Ji prasnaudė ir skalūnų dujų, ir suskystintųjų gamtinių dujų revoliucijas.
Dabar „Gazprom“ turi daug daugiau dujų, nei gali parduoti. Gavyba mažinama, o nauji dujotiekiai statomi už dešimtis milijardų JAV dolerių“, – aiškino profesorius.
Viską valdo Kremlius
Tačiau rusiškos žurnalo „Forbes“ versijos redaktoriai ne visai sutiko su švedų teiginiais. Anot jų, „Gazprom“ yra ne įprasta bendrovė, o labai didelė šeimos įmonė.
O valdoma ji pagal ją kontroliuojančios „šeimos“ – Rusijos valdžios elito užgaidas. Ne veltui Europos Komisijai pradėjus koncerno veiklos tyrimą dėl galimų konkurencijos pažeidimų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, uždraudžiantį „Gazprom“ keisti kainas be vyriausybės leidimo.
„V.Putinas europiečiams pasiuntė signalą: norite mokėti mažiau – tarkitės su manimi“, – paskelbė „Forbes“.
Vis dėlto šio leidinio apžvalgininkas Leonidas Beršidskis, išnagrinėjęs rusiškų dujų pirkėjus ir jų mokamas kainas, aptiko loginę grandinę. Pasirodo, transporto sąnaudos – dar ne viskas.
„Kuo labiau valstybė priklausoma nuo rusiškų dujų, tuo daugiau iš jos lupa „Gazprom“, – paskelbė L.Beršidskis.
Nuolaidos nepardavė
„Gazprom“ 2014-ųjų gegužės pradžioje apie 20 proc. sumažino kainą tuometėms „Lietuvos dujoms“ (dabar – „Lietuvos dujų tiekimas“) už dujas, tiektas nuo 2013-ųjų pradžios iki 2015-ųjų pabaigos.
Iš susidariusios 81,4 mln. eurų permokos nebuitiniams Lietuvos vartotojams 30,4 mln. eurų grąžinta iki praėjusių metų pabaigos, o šiemet per pirmąjį pusmetį ketinama grąžinti dar 17 mln. eurų, per antrąjį – apie 13 mln. eurų ir 20,9 mln. eurų likutis liktų 2017 metams.
Neseniai buvo pasėta įtarimų, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ su nuolaida gautas dujas galėjo parduoti Estijai.
Tačiau vakar Seimo Energetikos komisijos posėdyje tai paneigė tiek įmonės vadovas Mantas Mikalajūnas, tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
„Gavę informacijos tiek iš „Litgas“, tiek iš „Lietuvos dujų tiekimo“ mes padarėme išvadą, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ nepardavė dujų su nuolaida „Litgas“. Tai reiškia, kad ta nuolaida lieka Lietuvoje“, – teigė komisijos narys Vygantas Vaitkus.
