Energetikos ministras neneigia, kad Lietuvos pramonė, palyginti su kitomis ES valstybėmis, tempia daug didesnę mokesčių už energiją naštą. Tai neišvengiamai mažina ir mūsų šalies konkurencingumą.
„Visuomet pabrėžiame, kad pramonininkams svarbu ne konkrečios kainos, bet kad elektros kaina pramonei, lyginant su regionu, būtų konkurencinga.
Jeigu prioritetas yra socialiai aprūpinti pigia energija gyventojus, tuomet nereikia tikėtis ekonomikos plėtros Lietuvoje.
Matome, kad kitos šalys mus lenkia. Ne šiaip sau švedai šiuo metu mažina mokesčius už elektrą. Jie nori padidinti savo šalies konkurencingumą.
Tuo tarpu Lietuvoje didelėmis kainomis, kurias moka pramonė, lenkiame kaimynus. Todėl sudėtinga ir plėtoti pramonę, ir prisikalbinti investuotojus“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, šiuo metu kaip tik yra palanki situacija kainoms sumažinti. Nes, įgyvendinus energetikos projektus, šių resursų kainos krenta.
„Mes turime tą galimybę ir ja naudojamės, siekdami sumažinti pramonei naštą, nes iš tiesų ši našta Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra daug sunkesnė.
Matome, kad labiau nei mūsų pramonininkams kainos nepalankios yra Latvijoje, bet ir estai, ir lenkai už energiją moka daug pigiau“, – LPK nariams, pristatydamas naujai parengtas Nacionalinės energetikos strategijos (NES) gaires, sakė energetikos ministras.
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis pabrėžė, kad NES projekte laikomasi principinės nuostatos, kuri turėtų išlikti ir galutiniame jos variante: energetikos sektoriui reikia didesnio lankstumo, veiklos efektyvumo ir racionalumo.
NES scenarijai dabar skirti vietinių konkurencingų energijos generavimo šaltinių plėtrai, atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti ir energijos importui.
Pasak R.Dargio, strategijoje trūksta prielaidų, kaip atrodys visos valstybės raidos scenarijus – tik jį aiškiai apsibrėžus galima planuoti veiksmus ir energetikos sektoriuje.
„Pasigendu prielaidų NES siūlomai sistemai ir įvertinimų, kaip keisis energijos vartojimas per ateinančius 10-20 metų, kai Lietuvos gyventojų skaičius sumažėja po miestą per metus.
Taip pat nebegalime nagrinėti Lietuvos kaip uždaros salos, kai esame integruoti į Europos Sąjungą ir ta intergraciija tik stiprės. Lietuvos NES reikia nagrinėti, pasidėjus ant stalo Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono strategijas, nes tai yra sudedamosios Lietuvos energetikos strategijos dalys. Tik tada galėsime matyti scenarijus, kurie atitiktų ir mūsų energetikos plėtrą“, – kalbėjo LPK prezidentas.
LPK viceprezidentas Dalius Misiūnas atkreipė dėmesį, kad išorės veiksniai ir jų įtaka kainoms turi būti tinkamai įvertinti, taip pat atkreiptas dėmesys ir į mažąją gamybą, kuri populiarėja pasaulyje – dėl jos gali brangti energetikos infrastruktūros išlaikymas ir kilti kainos likusiems vartotojams.
Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija buvo patvirtinta 2012 metais. Joje didžiausias dėmesys buvo skiriamas energetikos projektų įgyvendinimui ir energetinio saugumo užtikrinimui.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovo dr. Juozo Augučio, šiuo metu Lietuvos energetikos sistema yra pakankamai prisodrinta įvairiais projektais, užtikrinančiais energetinį saugumą, todėl atskiri projektai, išskyrus sinchroninį sujungimą, jau sunkiai begali labai stipriai paveikti energetinio saugumo situaciją.
Nauja NES nusakys svarbiausius energetikos tikslus ir galimas jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 m. bei plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų.
