Švedijos politinės partijos susitarė, kad branduolinės elektrinės šalyje veiks bent iki 2040 metų. Anksčiau buvo planuojama jų pamažu atsisakyti.
Didžiausia Švedijos energetikos įmonė „Vattenfall“ iki 2020 metų žadėjo uždaryti visus 6 dar galinčius veikti reaktorius, jeigu nebus panaikintas branduolinės energetikos mokestis.
Pernai valstybė jo surinko 429,5 mln. eurų. Tačiau dabar politikai apsisprendė, kad mokesčio nebeliks.
Reikia naujos jungties
Elektros energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovo Daliaus Misiūno nuomone, su Švedija „NordBalt“ elektros jungtimi sujungtai Lietuvai toks švedų sprendimas labai naudingas.
„Tai geros žinios Lietuvai, nes žemų kainų laikotarpis tęsiasi“, – sakė D.Misiūnas.
Jo nuomone, elektra gali pigti net ne dėl branduolinės energetikos mokesčio panaikinimo, o dėl Švedijos sprendimo iki 2040 metų pasigaminti 100 proc. elektros iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Tai turėtų gerokai padidinti elektros pasiūlą rinkoje.
„Kalbama apie papildomas 18 teravatvalandžių – ši papildoma pasiūla ir turėtų sumažinti elektros kainą „Nord Pool“ biržoje“, – teigė D.Misiūnas.
Anot jo, ilgiau išsilaikysianti žema elektros kaina galėtų tapti prielaida dar vienai elektros jungčiai su Švedija: „Logika paprasta – šiandien vis dar ryškus kainų skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos, o 700 megavatų galios „NordBalt“ jungtis nepakankama, kad tas kainas išlygintų.“
Brangūs nauji reaktoriai
Nors jungtis su Švedija nuolat genda, praėjusią savaitę Lietuva iš šios šalies importavo 42 proc. reikiamos elektros energijos.
Vidutinė jos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 35,5 euro už megavatvalandę – beveik ketvirtadaliu mažiau negu prieš metus, kai „NordBalt“ jungtis dar neveikė.
Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis įspėjo, kad elektros kainos rinkoje itin ilgai nebus žemos, mat Švedija irgi apsisprendė statyti naujus reaktorius, o jų gaminama elektra bus brangesnė nei senųjų reaktorių.
„Jie pradėjo svarstyti, kad nori statyti dar naujų atominių reaktorių. Tad tikėtina, kad elektros kainos nebus tokios, kokios yra dabar. Mat naujoji atominė energetika nebus tokia pigi kaip senoji“, – teigė R.Masiulis.
Blogiausia – kaimynams?
Švedijos politikų susitarimai labai sumažina netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) konkurencines galimybes. Taip tvirtino „The EHU Times“ apžvalgininkas Rytas Staselis.
Anot jo, jeigu veikiančios Astravo AE operatorius pabandys parduoti joje pagamintą elektrą „Nord Pool Spot“ prekybos sistemos šalyse, jam pavyktų gauti geriausiu atveju ne daugiau kaip 25–30 eurų už megavatvalandę.
Kita vertus, už Rusijos paskolas pastatytai Baltarusijos AE teks konkuruoti „Nord Pool Spot“ rinkoje su švediškais reaktoriais, kurie jau atsipirko ir jų nebeslegia paskolų našta.
„Būsimos Astravo AE elektros savikaina svyruoja nuo 40 iki 90 eurų už MWh.
Tai reiškia, kad AE operatoriui arba Baltarusijos vyriausybei teks pasivaržyti su Baltijos šalimis ir ypač su Šiaurės Europa dėl galimybės subsiduoti elektros energiją, padengiant skirtumą tarp savikainos, paskolų bei kitų sąnaudų ir „Nord Pool Spot“ kainų.
Šis skirtumas galiausiai guls ant Baltarusijos elektros vartotojų, o galbūt ir visų mokesčių mokėtojų pečių“, – aiškino R.Staselis. (BNS, LR)
Atrišo rankas statyti naujus reaktorius
Švedijos centro-kairiųjų vyriausybė praėjusį penktadienį susitarė su opozicija dėl tolesnės branduolinės energetikos plėtros šalyje, nebeketindama, kaip buvo numatyta ankstesniuose planuose, pamažu atsisakyti atominės energijos.
Susitarimas leidžia šalyje statyti naujus reaktorius, kurie pakeis senuosius.
Artimiausiu metu šalis galėtų pastatyti 10 naujų reaktorių, kurie veiktų iki 2040 metų, kol šalis pasieks užsibrėžtą tikslą – visą elektrą pasigaminti iš atsinaujinančiųjų šaltinių.
Tačiau tai nereiškia, kad 2040 metais atominės elektrinės būtinai turės būti uždarytos.
Švedija kol kas yra sustabdžiusi tris reaktorius, o trijose atominėse elektrinėse, kuriose 2014 metais buvo pagaminta 38 proc. šalyje sunaudojamos elektros, veikia devyni reaktoriai, iš jų tris ketinama uždaryti iki 2020 metų.
