Uždarius atomines jėgaines, „branduolinių“ miesto gyvenimas nesibaigia. Jis gali būti dar geresnis, jei tik tinkamai bus išnaudota jau sukurta miesto infrastruktūra ir nebus numota ranka į atsivėrusias naujas galimybe. Tuo yra įsitikinęs Europos savivaldybių, turinčių branduolinių objektų, tinklo (GMF) prezidentas Rolandas Palmqvistas.
„Branduolinių miestų savivaldybės esti sukūrusios gerą keliu infrastruktūrą. Jose ir pastatų kokybė būna nepriekaištinga. Šiuose miestuose gyvena aukšto lygio išsilavinimą turintys specialistai, o jie ir yra didžiausia tokių miestų stiprybė. Turime ją išsaugoti bei pasinaudoti naujoje veikloje.
Galo būti, kad tai bus atsinaujinančių šaltinių energetika, o gal visiškai kitos srities veikla. Tokie miestai turi ateitį, ir tai, ar jie išliks gyvybingi, priklauso nuo mūsų pačių“, – Visagine vykusioje konferencijoje „Visaginas po Ignalinos AE uždarymo: augti negalima sustoti“ kalbėjo R.Palmqvistas.
R.Palmqvistas – buvęs ir vienos iš Švedijos taip vadinamų branduolinių savivaldybių – Kavlingo miesto meras. Tokių savivaldybių Švedijoje yra penkios. Dar 1977 metais buvo įkurta Švedijos branduolinių savivaldybių asociacija KSO, nes savivaldybės suprato, kad būtina vienytis, dalintis patirtimi ir veikti kartu.
Tokių pačių tikslų vedinos į GMF jungiasi ir Europos šalių savivaldybės, turinčios branduolinių objektų. Šiuo metu šią organizaciją sudaro 200 narių.
Todėl ir Visagino merė Dalia Štraupaitė viliasi, jog netrukus į GMF įstos ir šio miesto savivaldybė.
Vos prieš keletą savaičių Švedijoje buvo nutarta iki 2020 metų uždaryti keturis seniausius branduolinių jėgainių reaktorius. Taip padaryta, nes situacija energetikos rinkoje, anot R.Palmqvisto, yra beprotiška. Visų pirma todėl, kad elektros kainos yra per žemos. Be to, Švedijoje yra taip vadinamas branduolinis mokestis, kuris šalies biudžetą per metus papildo 500 mln. eurų.
Tačiau tas mokestis jėgainėms yra per didelė našta. Jį mokėti reikia net tuomet, jei elektra negaminama. Įtakos tokiam sprendimui turėjo ir tai, kad po avarijos Japonijoje, Fukušimos atominėje elektrinėje, Švedijoje buvo sugriežtinti jėgainių saugumo standartai. Juos įgyvendinti jėgaines valdančioms įmonėms buvo per brangu.
„Jei nebus pokyčių dėl branduolinių mokesčių, iki 2020-ųjų uždarysime visus reaktorius. Suprantama, tai nėra naudinga Švedijai, kurioje branduolinėse jėgainėse gaminama apie 45 proc. visos elektros energijos. Todėl spaudžiame politikus ir bandome išpešti naudos iš vykstančių pasikeitimų energetikos rinkoje“, – sakė R.Palmqvistas.
Jo teigimu, Švedijoje pasirašytas naujas energetinis susitarimas, kuris reiškia esminį pokytį nacionalinėje energetikos politikoje. Mat numatyta, kad Švedijoje iki 2040 metų visa energija bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o ši gamyba iš dalies bus subsidijuojama iki 2030 metų.
Taip pat sumažintas turto mokestis hidroelektrinėms, kurios Švedijoje pagamina apie 40 proc. energijos.
Nuspręsta panaikinti ir branduolinį mokestį, o iki 2020 metų, priklausomai nuo rinkos poreikio, vietoj senų branduolinių reaktorių bus galima statyti naujus.
„Tai – visiškai nauja situacija. Šiems pokyčiams turime būti pasirengę jau dabar. Ką mes galime padaryti? Branduolinių savivaldybių asociacija KSO jau rugsėjo mėnesį susitiks su Švedijos vyriausybe aptarti, ką galime padaryti kartu.
Būtina numatyti tolimesnę plėtrą tų regionų, kurie supa branduolinius objektus.
Savo vaidmenį čia turi atlikti ir GMF tinklas, jungiantis Europos branduolines savivaldybes, ir vyriausybės, ir bendrovės, ir Europos Sąjungos fondai bei universitetai.
Mums svarbu dalintis savo patirtimi, kad kiekvieną kartą branduolinėms miestams nereikėtų pradėti nuo nulio. Būtų gerai, kad vieni iš kitų perimtume patirtį ir turėtume bendrą strategiją, kaip elgtis“, – kalbėjo branduolinės energetikos lobistas iš Švedijos R. Palmqvistas.
