Šios krizės priežastis – naftos kainos, kurios vienu metu buvo nukritusios net 70 proc., palyginti su praėjusias metais. Neseniai naftos kaina pagaliau pasistiebė iki 50 dolerių už barelį, bet vis tie išliko per maža, kad įmonės galėtų tęsti sustabdytus projektus ar planuotų tolimesnę plėtrą. Ekspertai teigia, kad prireiks kelerių metų, kol naftos kainos grįš į joms įprastus 90-100 dolerių už barelį rėmus.
Kodėl naftos kainos nukrito?
Naftos kainų kritimas – sudėtingas reiškinys, bet jo esmė slypi paprastuose ekonomikos pasiūlos ir paklausos dėsniuose.
JAV naftos gamyba per paskutinius 7 metus beveik padvigubėjo. Dėl to Saudo Arabijos, Nigerijos ir Alžyro bendrovės, importavusios naftą į Ameriką, turi ieškoti naujų rinkų ir yra priverstos mažinti savo naftos kainą.
Kanados ir Irako naftos gavybos skaičiai auga kasmet, net Rusija, nepaisant ekonominės krizės, nenustoja naftos pumpuoti.
Paskutiniu metu pastebima tendencija, kad dėl sustabdytų investicijų į naujus gręžinius naftos išsiurbiama vis mažiau. Kanada po milžiniško miško gaisro apskritai nustojo pumpuoti naftą. Sukilėlių atakos Nigerijoje pristabdė gavybą ir šioje šalyje.
Nepaisant to, naftos pasiūla išlieka labai didelė. O paklausa – ne itin. Europos ir besivystančių šalių ekonomikos nėra labai stiprios, o pramonėje ima dominuoti kiti energijos šaltiniai, dėl to degalų poreikis pasaulyje vis mažėja.
Kas laimi dėl pigios naftos?
Kiekvienas motociklininkas ir automobilių vairuotojas pajuto, kad naftos kainos nukrito. Juk mažiau mokama ir už dyzeliną, benziną, kaitinimo aliejų ir gamtines dujas.
Atpigę degalai palengvino mažiau pasiturinčių žmonių būtį, nes išlaidos dyzelinui ar benzinui „suryja“ didelę dalį jų pajamų.
Kam skaudžiausiai kirto pinganti nafta?
Pirmiausia, žinoma, dėl krentančių naftos kainų nukentėjo jos gavybos bendrovės bei „naftininkų“ valstybės. Venesuela, Nigerija, Ekvadoras, Brazilija ir Rusija – tai tik keletas iš jų.
Vakarų sankcijos Irano išsiurbiamą naftos kiekį sumažino vienu milijonu barelių per dieną, be to, ši šalis negalėjo importuoti pažangios vakarietiškos technikos. Neseniai atšauktos sankcijos naftos gavybą pamažu ėmė gaivinti.
Kita vertus, net JAV šiuo metu praktiškai nebėra nei vieno telkinio, iš kurio siurbti naftą būtų pelninga. „Chevron“, „Royal Dutch Shell“ ir „BP“ sumažino savo darbuotojų ir vadovų algas, kad išlaikytų įmonių veiklą. Dėl to dabar jos yra kur kas geresnėje padėtyje nei dauguma mažesnių naftos bendrovių.
Nukritus naftos kainoms, daugybė žmonių neteko darbo. Padaugėjo net mirčių keliuose, nes, atpigus degalams, smarkiai išaugo mašinų srautai.
Ar žemos naftos kainos – konspiracija?
Yra nemažai keistų teorijų, kurios teigia, kad naftos kainos yra specialiai sumažintos.
Net kai kurie energetikos ekspertai pripažįsta, kad Saudo Arabija ir Amerika mielai pakenktų Rusijai ir Iranui, o tai yra pakankama motyvacija dviem didelėms naftos valstybėms dirbtinai numušti savo produkcijos kainas.
Vis dėlto, nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šiuos gandus. Net jeigu JAV prezidentas B.Obama labai norėtų pakenkti Saudo Arabijai ar Rusijai, vargu, ar jo administracija galėtų sukontroliuoti veiklą šimto naftos gavybos kompanijų, kurių pagrindinis tikslas yra pelnas.
Kada kainos vėl pradės kilti?
Vasarį pasiekusi rekordines žemumas, naftos kaina pamažu vėl ima kilti. Tiesa, panašus atsigavimas buvo matomas ir praėjusį pavasarį, tik jis ilgai nesitęsė.
Analitikai svarsto, kiek dar galima išlaikyti naftos kainų kilimą, nes rinka vis dar yra perpildyta. Vilties teikia tai, kad kai kuriose šalyse auga degalų paklausa – tai galėtų padėti per kelis metus stabilizuoti naftos kainas.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
