Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) ir kreipėsi į Briuselį, prašydama įsitraukti Europos Sąjungą (ES).
Į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Baltarusijos laikinoji reikalų patikėtinė Lietuvoje Liudmila Tatarinovič.
Incidentą vertina kaip labai rimtą
„Lietuva traktuoja šitą incidentą kaip ypač pavojingą ir galintį turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių statomos AE saugai“, – teigiama Lietuvos energetikos ministerijos pranešime.
Baltarusijos diplomatei buvo įteikta nota, kuria prašoma kuo skubiau atlikti išsamų šio incidento tyrimą ir su tyrimo rezultatais supažindinti Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes bei Tarptautinės atominės energijos agentūrą (TATENA). Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų komandą, kuri išanalizuotų šio tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas.
Notoje taip pat išreiškiamas Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE projekto skaidrumo ir saugos kultūros trūkumo bei neatitikties tarptautiniams branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartams, nepakankamo Baltarusijos branduolinės saugos reguliatoriaus ir statybos generalinio rangovo vaidmens užtikrinant statybos darbų saugą.
Baltarusija dar kartą paraginta Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus. Užsienio reikalų ministerija įteiktoje notoje Baltarusijai taip pat dar kartą pakartojo reikalavimus, kuriuos prašoma įvykdyti kuo skubiau: pasikviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aikštelių vertinimo (angl. Site and External Events Design – SEED) misiją, kuri turi visa apimtimi įvertinti Astravo aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus; dalyvaujant tarptautiniams ekspertams pagal ES metodologiją atlikti išsamius rizikos ir saugos įvertinimo atsparumo testus (angl. stress-tests), kuriuos Baltarusija įsipareigojo atlikti 2011 m. birželio 23 d. pasirašytame susitarime su Europos Komisija; įkurti tarptautinę ekspertų komisiją, kurią pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, kad būtų išsamiai įvertintas Baltarusijos Astravo AE projekto įgyvendinimas.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant visam regionui svarbų branduolinės saugos klausimą. Užsienio reikalų ministras taip pat laišku kreipėsi į TATENA generalinį sekretorių Jukiją Amaną, pabrėždamas svarbų šios organizacijos vaidmenį užtikrinant branduolinę saugą Baltarusijos įgyvendinamame AE projekte bei prašydamas TATENA prisidėti tiriant įvykusius incidentus.
„Baltarusijos diplomatei buvo įteikta nota, kuria prašoma kuo skubiau atlikti išsamų šio incidento tyrimą ir su tyrimo rezultatais supažindinti Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes bei Tarptautinės atominės energijos agentūrą TATENA“, – pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Šių veiksmų imtasi praėjus dviem dienoms po to, kai Baltarusijos energetikos ministerija pripažino, kad šį mėnesį perkeliant reaktoriaus korpusą Astravo AE buvo susidariusi „neeilinė situacija“.
Baltarusijos pareigūnai kol kas išsamiau nekomentavo žiniasklaidos pranešimų, kad daugiau nei 300 tonų sveriantis agregatas krito iš kelių metrų aukščio.
Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinę ekspertų komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta dėl Astravo AE aikštelės tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimo pasikviesti nepriklausomus tarptautinius ekspertus.
Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei, informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos pranešime.
Paslaptinga avarija
Liepos 10 d. Baltarusijos interneto erdvėje pasklido informacija, kad atliekant reaktoriaus įrengimo bandymus 330 tonų svorio agregatas krito iš 2–4 metrų aukščio. Įvykio vieta buvo aptverta, stebima ir ypač saugoma.
Iš karto po įvykio Astravo AE statybos direkcija šios informacijos nekomentavo, tačiau vėliau Baltarusijos energetikos ministerija informaciją apie incidentą patvirtino.
„Remiantis generalinio rangovo „Atomstrojeksport“ pateikta informacija, neeilinė situacija susidarė reaktoriaus korpuso saugojimo aikštelėje atliekant takelažinius darbus perkeliant jį horizontalioje padėtyje“, – rašoma Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime. Ministerija nurodo, kad projekto užsakovė valstybinė įmonė Baltarusijos AE „nedelsdama pareikalavo iš generalinio rangovo visų reikalingų dokumentų ir duomenų“, – buvo teigiama ministerijos pranešime.
Tiesa, Baltarusija neigė informaciją, kad incidentas įvyko nukritus vienam iš reaktoriaus korpusų. „Internete pasklidusi informacija apie nelaimingą atsitikimą, per kurį buvo pažeistas reaktoriaus korpusas, neatitinka tikrovės. Reaktoriaus korpusas yra už reaktorius skyriaus ribų. Techninių trikdžių jį pastatyti į vietą nėra. Generalinis rangovas laukia priežiūros institucijų leidimo montavimo operacijoms“, – agentūrai „Interfax“ pareiškė „Atomstrojeksport“ atstovas.
Padariniai gali būti grėsmingi
Pasak buvusio Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovo Sauliaus Kuto, incidentas rimtas ir situacija Astravo AE turi būti ištirta. „Branduolinis įrenginys turi būti nuodugniai patikrintas, kadangi jis nėra tuščias – ir viduje yra visokių dalykų. Jis tikrai turi būti ištirtas nuodugniai ir, kadangi prie pat mūsų yra, mes turime pareikalauti, kad jie pateiktų ne tik baltarusių, bet ir gamintojo (atsakymus – BNS)“, – teigė S.Kutas.
Jis teigė, kad reaktoriaus korpusą gali tekti grąžinti gamintojui remontuoti, o gal net gaminti naują. „Gali būti net taip, priklauso nuo to, kas nutiko. Aš neatmetu galimybės, kad gali reikėti jį remontuoti, o gal net ne remontuoti, o naują gaminti“, – aiškino S.Kutas.
Anot jo, nors incidentas šiuo metu pavojaus nekelia, mat statybų metu reaktoriuje nėra radioaktyviųjų medžiagų, šis incidentas gali paveikti jėgainės darbą ateityje.
Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje atominėje elektrinėje. Baltarusijos energetikos ministerija yra patvirtinusi dar vieną incidentą – balandį buvo „pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai buvo nereikšmingas incidentas.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.
Atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma paleisti 2018 metų pabaigoje.
