Didelę abiejų šalių eksporto dalį sudaro nafta, todėl smukus kainoms sumažėjo ir valstybių gaunamos pajamos. Nors naftos kainos nuo vasario, kuomet barelis kainavo rekordiškai mažai – vos kiek daugiau nei 26 JAV dolerius, ir pakilo, naftininkų pajamos, palyginti su laikotarpiu prieš dvejus metus, ženkliai sumenko.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Nigerijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 2 proc., o pirmąjį ketvirtį smuko 0,4 proc. Kadangi šalies ekonomika mažėjo du ketvirčius iš eilės, laikoma, kad ją ištiko recesija.
Nigerija kenčia ne tik dėl žemų naftos kainų. Jos išgaunamos naftos kiekiai smuko ir dėl maištininkų grupuočių infrastruktūros objektams pridarytos žalos. Nukentėjo ir kitos ekonomikos šakos, o gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriams pagalius į ratus kaišiojo elektros tiekimo sutrikimai.
Smukus naftos kainoms išseko Nigerijos užsienio valiutos atsargos. Siekdama užkirsti kelią užsienio valiutos nutekėjimui, šalies vyriausybė ėmėsi griežtų importo ribojimo priemonių, teigdama, kad daug ką galima pasigaminti šalies viduje. Tačiau priėmus tokį sprendimą vietos gamintojams pradėjo trūkti žaliavų.
„Daugiausia kaltės tenka Nigerijos vyriausybei. Apribojus importą nukentėjo gamybos sektorius, ilgą laiką laikytas atsvara naftos sektoriui“,- teigė „Capital Economics“ Afrikos ekonomikos analitikas Džonas Ašbernas (John Ashbourne).
Norvegija irgi neišvengė naftos kainų mažėjimo sukeltų padarinių. Šalies atviroje jūroje vykdoma naftos ir dujų gavyba per ketvirtį susitraukė 1,4 proc., o BVP išaugo vos 0,4 proc. Pirmąkart šalies vyriausybei teko panaudoti valstybinių fondų lėšas. Norvegijos centrinio banko teigimu, 2016 m., siekiant padengti dėl naftos kainų smukimo susidariusius nuostolius, šaliai gali tekti panaudoti 9 mlrd. valstybinio pensijų fondo dolerių. Bendroji valstybinio Norvegijos pensijų fondo vertė sudaro 888 mlrd. JAV dolerių.
