Didelę abiejų šalių eksporto dalį sudaro nafta, todėl smukus
kainoms sumažėjo ir valstybių gaunamos pajamos. Nors naftos kainos
nuo vasario, kuomet barelis kainavo rekordiškai mažai – vos kiek
daugiau nei 26 JAV dolerius, ir pakilo, naftininkų pajamos,
palyginti su laikotarpiu prieš dvejus metus, ženkliai sumenko.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu
pernai, Nigerijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 2
proc., o pirmąjį ketvirtį smuko 0,4 proc. Kadangi šalies ekonomika
mažėjo du ketvirčius iš eilės, laikoma, kad ją ištiko recesija.
Nigerija kenčia ne tik dėl žemų naftos kainų. Jos išgaunamos
naftos kiekiai smuko ir dėl maištininkų grupuočių infrastruktūros
objektams pridarytos žalos. Nukentėjo ir kitos ekonomikos šakos, o
gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriams pagalius į ratus kaišiojo
elektros tiekimo sutrikimai.
Smukus naftos kainoms išseko Nigerijos užsienio valiutos
atsargos. Siekdama užkirsti kelią užsienio valiutos nutekėjimui,
šalies vyriausybė ėmėsi griežtų importo ribojimo priemonių,
teigdama, kad daug ką galima pasigaminti šalies viduje. Tačiau
priėmus tokį sprendimą vietos gamintojams pradėjo trūkti žaliavų.
„Daugiausia kaltės tenka Nigerijos vyriausybei. Apribojus
importą nukentėjo gamybos sektorius, ilgą laiką laikytas atsvara
naftos sektoriui“,- teigė „Capital Economics“ Afrikos ekonomikos
analitikas Džonas Ašbernas (John Ashbourne).
Norvegija irgi neišvengė naftos kainų mažėjimo sukeltų
padarinių. Šalies atviroje jūroje vykdoma naftos ir dujų gavyba per
ketvirtį susitraukė 1,4 proc., o BVP išaugo vos 0,4 proc. Pirmąkart
šalies vyriausybei teko panaudoti valstybinių fondų lėšas.
Norvegijos centrinio banko teigimu, 2016 m., siekiant padengti dėl
naftos kainų smukimo susidariusius nuostolius, šaliai gali tekti
panaudoti 9 mlrd. valstybinio pensijų fondo dolerių. Bendroji
valstybinio Norvegijos pensijų fondo vertė sudaro 888 mlrd. JAV
dolerių.