Lietuvos energetikos ministerija pranešė, kad bandys siekti Stokholmo arbitražo sprendimo anuliavimo ginče su „Gazprom“ dėl dujų kainos. Sprendimas buvo priimtas vasaros viduryje po beveik ketverius metus trukusio bylos nagrinėjimo ir faktiškai jis palankus koncernui „Gazprom“.
Dabar, sakoma Lietuvos energetikos ministerijos pranešime, vienintelis šaliai likęs būdas tęsti savo teisių gynimą – pasiekti, kad arbitražo sprendimas būtų anuliuotas Švedijos bendrosios jurisdikcijos teisme. Lietuvos vyriausybė rugpjūčio pabaigoje leido Energetikos ministerijai tęsti bylinėjimosi procesą, ministerija privalo kreiptis į teismą ne vėliau kaip rugsėjo 22 dieną. „Gazprom“ komentuoti atsisakė, rašo J.Barsukovas.
2012 metų spalio mėnesį iškeltame ieškinyje Lietuva reikalavo iš „Gazprom“ 1,4 mlrd. eurų, kuriuos laiko permoka už 2004 –2012 metais patiektas dujas. Arbitražas priėjo prie išvados, kad nė viena iš šalių nepajėgė deramai pagrįsti savo reikalavimų, ir todėl jokių išmokų „Gazprom“ nemokėjo. Lietuva turėjo kreiptis būtent į Stokholmo arbitražą, kadangi jis nurodytas sutartyje, kurią „Gazprom“ dėl dujų tiekimo pasirašė su bendrove „Lietuvos dujos“.
„Kommersant“ apklaustų teisininkų nuomone , Lietuvos šansai pasiekti, kad būtų anuliuotas arbitražo sprendimas, yra maži. Pagal Niujorko konvenciją Lietuva gali pabandyti siekti, kad arbitražo sprendimas būtų anuliuotas, kreipdamasi į tos šalies teismą, kurioje toks sprendimas buvo priimtas, sako Olegas Kolotilovas iš „KK&P“ (advokatų kontora „Kulkovas, Kolotilovas ir partneriai“ – Red.). „Tai bus procesinių klausimų patikrinimas, iš pagrindų byla nebus nagrinėjama“, – pažymi jis, laikydamas, kad arbitražo sprendimo anuliavimo tikimybė yra minimali. „Iš principo nacionalinis teismas neprivalo peržiūrėti bylos iš pagrindų, bet šio principo taikymo praktika yra įvairi, ir kai kada sudėtinga nubrėžti ribą, kur toks peržiūrėjimas prasideda“, – sako juridinės firmos „BGP Litigation“ partneris Aleksandras Vanejevas. Pavyzdžiui, norėdamas patikrinti, ar bylos nagrinėjimas atitiko viešąją tvarką, teismas kai kada būna priverstas įsigilinti į ginčo esmę.
Pasak A.Vanejevo, visų pirma, Lietuvai Stokholmo arbitražo sprendimo anuliavimo prasmė –kad nereikėtų mokėti teismo išlaidų (jos gali siekti milijonus eurų). Antra, Lietuva gali pamėginti pasiekti, kad byla būtų nagrinėjama antrąsyk. Jeigu Švedijos teismas anuliuos arbitražo sprendimą, tai naujasis bylos nagrinėjimas gali vykti, priklausomai nuo anuliavimo priežasčių, arba vėl Stokholmo arbitraže, arba nacionaliniame tos šalies teisme, kurioje „Gazprom“ turi aktyvų. Beje, jis sutinka, kad Švedijos nacionaliniai teismai retai anuliuoja arbitražo sprendimus. „Kommersant“ duomenimis, buvo anuliuota tik 5 proc. Stokholmo arbitražo sprendimų.
Nors leidinio pašnekovai mano, kad Lietuvos veiksmus labiau lemia politiniai faktoriai šalies viduje, o ne reali viltis, kad byla bus peržiūrėta, į bet kokį Stokholmo arbitražo sprendimą, susijusį su „Gazprom“, dabar bus žiūrima kaip į indikatorių prieš pradedant nagrinėti istorinį koncerno ginčą su Ukrainos kompanija „Naftogaz“.
Pirmosios bylos svarstymas pagal „Gazprom“ ir „Naftogaz“ viena kitai iškeltus abišalius reikalavimus dėl dujų tiekimo sutarties, siekiančius dešimtis milijardų dolerių, turi prasidėti jau šiais metais. Greičiausiai šis konfliktas, kaip ir Lietuvos atveju, neužsibaigs net ir paskelbus arbitražui sprendimą, baigia straipsnį portale „kommersant.ru“ J.Barsukovas.
Parengė Leonas Grybauskas
