Valstybės valdoma bendrovė „Gaz-System“ pranešė, kad kilo techninių problemų, kurios gali gerokai užvilkinti Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties GIPL (Gas Interconnection Poland Lithuania – dujų jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos. – Red.) statybą. Todėl ji nori pakeisti dujotiekio trasą. Pakeitimo įgyvendinimo (techninio ir ekonominio pagrįstumo) tyrimas turi būti atliktas iki kitų metų vidurio.
„Gaz-System“ tokį pranešimą paskelbė praėjusios savaitės pabaigoje, kai lenkų bendrovės planus atskleidė bendrovė „Amber Grid“ – Lietuvos gamtinių dujų perdavimo operatorius, rašo straipsnio autorius. Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis naujienų agentūrai BNS pasakė, kad Lenkijos bendrovė nori perkelti GIPL pradžią iš Rembelščyznos (Rembelszczyzna) netoli Varšuvos į Holovčycą (Hołowczyc) pasienyje su Baltarusija.
Tai yra vieno iš svarbiausių Europos dujų rinkos integracijos projektų, kuris rengiamas nuo 2010 metų, sustabdymas.
Baltijos jungtis
GIPL turi sujungti su ES dujotiekių tinklu ne tik Lietuvą, bet taip pat Latviją ir Estiją.
Dujotiekiu iš Lenkijos būtų galima persiųsti konkrečioms reikmėms 4,1 mlrd. kub. m dujų per metus, o tai patenkintų du trečdalius Baltijos šalių poreikio. O iš Lietuvos būtų galima tiekti į Lenkiją 1 mlrd. kub. m dujų per metus.
Vasarą Europos Sąjunga taip pat skyrė dotaciją povandeninio dujotiekio statybai tarp Estijos ir Suomijos. Tad GIPL taptų grandimi, jungiančia su Europos dujotiekių tinklu visas ES šalis prie Baltijos jūros, iki šiol priklausomas nuo koncerno „Gazprom“, teigė A.Kublikas.
Praėjusių metų spalį „Gaz-System“ ir „Amber Grid“ pasirašė sutartį su ES agentūra INEA (Innovation and Networks Executive Agency), kuri skyrė joms 295 mln. eurų dotaciją dujotiekių jungties statybai iš naujai įsteigto ES fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF). Sutartyje reikalaujama, kad objekto statyba būtų baigta iki 2019 metų pabaigos. Prieš pusmetį INEA abiem bendrovėms skyrė 10,6 mln. eurų parengiamiesiems statybos darbams. Lenkijai iš viso numatyta skirti beveik 250 mln. eurų, arba daugiau kaip 1 mlrd. zlotų, teigia autorius.
Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerai, Lietuvos prezidentė ir Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris.
„Tai reiškia ne tik Baltijos šalių energetinės izoliacijos pabaigą – mes taip pat pasiekėme didesnį integracijos laipsnį šiame regione. Suderinome veiksmus Europos Sąjungos infrastruktūros naudai, kuri mus sujungs, o ne atskirs“, – sakė tuomet J-C.Junckeris. O premjerė Ewa Kopacz pareiškė: „Pastačius Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį būsime kur kas stipresni derybose su dominuojančiu dujų tiekėju“. Ji turėjo omenyje „Gazprom“.
Dujotiekio dalis, kuri bus klojama Lenkijoje, projektuota visus metus, o pagal leidinio turimą informaciją, užbaigti ir darbai, leidžiantys pateikti poveikio aplinkai įvertinimą.
Bendrovės „Gaz-System“ manevras
Dėl kokių priežasčių keičiami gerokai į priekį pasistūmėję planai? „Gaz-System“ tvirtina, kad tai susiję su aplinkosaugos problemomis: GIPL kompresorinės statyba Rembelščyznoje būtų susijusi su... triukšmo padidėjimu ir gyventojams keliamais sunkumais.
Keista, kad šias problemas atrado tik bendrovės „Gaz-System“ valdyba, kurią paskyrė partija „Teisė ir teisingumas”, pastebi autorius. Iki tol bendrovę gyrė NIK (Najwyższa Izba Kontroli – Lenkijos aukščiausieji audito rūmai. – Red.) už kruopštų ir rūpestingą pasirengimą jungties statybai. „Sunku man patikėti, kad net iškilus kokioms nors problemoms jų nebūtų įmanoma išspręsti“, – sakė leidiniui vienas dujininkas.
Pasak bendrovės „Gaz-System“, naują objekto statybos datą lems techninio ir ekonominio pagrįstumo tyrimas, kuris, kaip manoma, bus parengtas 2017 metų viduryje. „Šiuo metu prognozuojame, kad dujotiekis bus pastatytas 2021 metų pabaigoje“, – pabrėžė bendrovė.
„Sunku įsivaizduoti, kad tai realus terminas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko užtrunka parengti dokumentus ir gauti tokioms statyboms reikalingus leidimus“, – sakė leidiniui Rafałas Trzaskowskis, buvęs užsienio reikalų viceministras, dabar seimo narys, atstovaujantis partijai „Piliečių platforma“. Jis pridūrė, kad galime prarasti pinigus iš ES: „Po tokio reikšmingo pakeitimo EK gali pripažinti, kad tai yra naujas projektas, ir mes prarasime gautą dotaciją“.
Kitos nuomonės yra ministras Piotras Naimskis, kuris kaip vyriausybės įgaliotasis atstovas energetikos strateginės infrastruktūros klausimais prižiūri bendrovę „Gaz-System“. Jo biuras informavo, kad siūloma naujoji GIPL trasa nekeičia „Gaz-System“ investicinių planų, o yra tik neišvengiama trasos krypties pažymėjimo „techninė korektūra“. P.Naimskio nuomone, bendrovei „Gaz-System“ skirtos dotacijos panaudojimas yra realus , o bendrovė šiuo klausimu kalba su EK ir agentūra INEA. „Gaz-System“ pranešė, kad apie galimybę keisti dujotiekio trasą EK informuota praeitą mėnesį. Agentūra INEA į paklausimą neatsakė, teigia straipsnio autorius.
Sąjungininkų išdavimas
Vilniuje tvirtina, kad planų pasikeitimas Lenkijoje nesutrukdys laiku atlikti statybos darbus, ten jau paskelbtas konkursas dujotiekių jungties tiesimo rangos darbams atlikti Lietuvos teritorijoje. Gali būti, kad šitaip norima neatskleisti visų kortų, teigia autorius.
„Lenkijos politikai kalba apie Tarpjūrio (lenk. Międzymorze, Józefo Piłsudskio sumanyta federalinė ateities valstybė. – Red.) idėją, valstybių sąjungos nuo Baltijos iki Juodosios ir Adrijos jūrų kūrimą. Kaip tai vertinti, jeigu stabdomas projektas, kuris Baltijos valstybėse laikomas prioritetiniu? Tai kerta per Lenkijos patikimumą“, – sakė Pawelas Zalewski, tarptautinių reikalų ekspertas, buvęs europarlamentaras.
Baltijos šalys yra ne tik mūsų Europos Sąjungos partneriai, bet ir NATO sąjungininkai, primena straipsnio autorius A.Kublikas.
„Į Lietuvą vedančio dujotiekio statybos termino atidėjimas Europos Komisijai bus signalas, kad Lenkija nesusidoroja su prisiimtais įsipareigojimais ir jų nevykdo. Tai smogs ir Baltijos šalių siekiams išsilaisvinti nuo „Gazprom“ ir bus pagalys Europos energetinės sąjungos projekto ratuose“, – reziumavo Rafałas Trzaskowski.
Parengė Leonas Grybauskas
