Nuo 2002 iki 2017 metų Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti įmonė jau yra sulaukusi prokurorų dėmesio dėl neskaidrių kuro pirkimų bei gavusi milijoninę Konkurencijos tarybos baudą.
Kaip 24 mln. eurų grąžinti šilumos vartotojams, bus sprendžiama artimiausiame posėdyje, BNS sakė komisijos pirmininkė Inga Žilienė. Mažesnę šilumos kainą ketinama patvirtinti nuo šių metų gruodžio 1 dienos.
Ji pripažino, kad sugrąžinti vartotojams lėšas bus sudėtinga, nes „Vilniaus energija“ nuo kitų metų balandžio nebenuomos sostinės šilumos ūkio: „Tokia kebli situacija, sakyčiau, kadangi turto nuomos sutartis baigsis kitų metų kovo pabaigoje, todėl grąžinimo klausimas yra sudėtingesnis. Manau, kad bendradarbiausime su savivaldybe šiuo klausimu“.
„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas komisijos sprendimo nekomentavo.
„Turime daug argumentų, bet juos pateiksime po rinkimų“, – BNS teigė jis.
I.Žilienė sakė, kad tyrimą apsunkino tai, jog „Vilniaus energija“ neteikė duomenų.
„Komisija šiandien patvirtino patikrinimo aktą ir buvo konstatuota, kad „Vilniaus energija“ į šilumos kainą 2012-2014 metais nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų. Čia būtina pažymėti, kad patikrinimas buvo labai sunkus, nes bendrovė tik imitavo bendradarbiavimą, nebuvo gauta visa informacija, įmonė neprisileido prie visų apskaitos dokumentų, todėl komisija susidūrė su sunkumais, todėl patikrinimas baigtas tik šiandien, o ne pernai gruodį“, – BNS sakė I.Žilienė.
Anot jos, kitų įmonių patikrinimai užtrunka tik pusmetį.
Komisijos pirmininkė aiškino, kad į sąnaudas nepagrįstai buvo įtrauktos konsultacinės paslaugos, socialinė veikla ir kita su šilumos tiekimu nesusijusi veikla, todėl vilniečiai permokėjo už šilumą, o „Vilniaus energija“ gavo didesnį pelną, nei gali gauti pagal teisės aktus.
„Buvo traukiamos sąnaudos konsultacinėms paslaugoms, iš susijusių įmonių, taip pat reprezentacijai, socialinei paramai, labdarai, kelionėms, tai yra tos sąnaudos, kurios nėra būtinos šilumos tiekimo veiklai“, – aiškino ji.
Be to, I.Žilienė teigė, kad „Vilniaus energija“ už 4,6 mln. eurų pardavė valstybės suteiktus nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), tačiau už juos gautų lėšų nepanaudojo nei aplinkosaugos priemonėms, nei šilumos kainos mažinimi.
„Praktiškai visose sąnaudų grupėse buvo nepagrįstų sąnaudų. Apie 4,6 mln. eurų už ATL. Taip pat už biokurą permokėta 3,4 mln. eurų – čia rėmėmės Konkurencijos tarybos tyrimu dėl „Vilniaus energijos“, – sakė I.Žilienė.
Anot jos, viena didesnių nepagristų sąnaudų sumų – 3,4 mln. eurų už per brangiai pirktą biokurą iš susijusios bendrovės „Bionovus“. Komisija nurodo, kad darbo užmokesčiui ir išeitinėms išmokoms nepagrįstai skirta 3,3 mln. eurų, konsultacinėms paslaugoms – 2,26 mln. eurų, reprezentacijai – 1,09 mln. eurų.
Įmonė taip pat į sąnaudas įtraukė 440 tūkst. eurų už narystę asociacijose, 400 tūkst. eurų – socialinei paramai (maitinimui, sporto veiklai), 290 tūkst. eurų – labdarai, kelionėms – 150 tūkst. eurų, o reklamai žiniasklaidoje – 120 tūkst. eurų.
Patikrinimą komisija pradėjo pernai rugpjūtį – norėta išsiaiškinti, ar visos „Vilniaus energijos“ 2012-2015 metų šilumos gamybos sąnaudos buvo pagrįstos. Komisija pernai gruodį bendrovei skyrė 600 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji neteikė duomenų.
Be to, Kainų komisija keletą kartų atidėjo tikrinimo pabaigos terminą.
Kainų komisija jau seniau yra atlikusi panašių patikrinimų kitose įmonėse. Pavyzdžiui, pernai „Lesto“ už nepagrįstas sąnaudas buvo gavusi 300 tūkst. eurų baudą bei buvo nustatytos mažesnės elektros tarifo kainos. I.Žilienė teigė, kad „Vilniaus energijos“ atveju gali būti priimti panašūs sprendimai.
„Vilniaus energija“ nėra pirmoji energetikos įmonė, kurią Kainų komisija tikrino. Kadangi mes elektros sektoriuje jau patikrinome, dujų sektoriuje patikrinome, šiuo metu tai pirmoji šilumos įmonė. Galimai, komisija pritaikys tuos pačius grąžinimo principus“, – BNS teigė komisijos pirmininkė.
2012 metų rugsėjį prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad „Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes, sąnaudas įtraukė į šilumos kainą.
Konkurencijos taryba pernai gruodį „Vilniaus energijai“ skyrė 19,004 mln. eurų baudą, o su ja susijusiai biokuro tiekėjai „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) – 3,529 mln. eurų baudą. Baudos skirtos už tai, kad „Vilniaus energija“ biokurą pirko tik iš „Bionovus“ ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą tiekti pigiau. Anot tarybos, biokuras buvo pirktas 15 proc. brangiau nei rinkoje.
„Veolia“ (buvusi „Dalkia“) šių metų sausio pabaigoje Vašingtono arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo.
„Vilniaus energija“ su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.
„Vilniaus energija“ aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų.
