Nuo 2002 iki 2017 metų Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti įmonė
jau yra sulaukusi prokurorų dėmesio dėl neskaidrių kuro pirkimų
bei gavusi milijoninę Konkurencijos tarybos baudą.
Kaip 24 mln. eurų grąžinti šilumos vartotojams, bus
sprendžiama artimiausiame posėdyje, BNS sakė komisijos pirmininkė
Inga Žilienė. Mažesnę šilumos kainą ketinama patvirtinti nuo
šių metų gruodžio 1 dienos.
Ji pripažino, kad sugrąžinti vartotojams lėšas bus
sudėtinga, nes „Vilniaus energija“ nuo kitų metų balandžio
nebenuomos sostinės šilumos ūkio: „Tokia kebli situacija,
sakyčiau, kadangi turto nuomos sutartis baigsis kitų metų kovo
pabaigoje, todėl grąžinimo klausimas yra sudėtingesnis. Manau, kad
bendradarbiausime su savivaldybe šiuo klausimu“.
„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas komisijos
sprendimo nekomentavo.
„Turime daug argumentų, bet juos pateiksime po rinkimų“, –
BNS teigė jis.
I.Žilienė sakė, kad tyrimą apsunkino tai, jog „Vilniaus
energija“ neteikė duomenų.
„Komisija šiandien patvirtino patikrinimo aktą ir buvo
konstatuota, kad „Vilniaus energija“ į šilumos kainą 2012-2014
metais nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų. Čia būtina
pažymėti, kad patikrinimas buvo labai sunkus, nes bendrovė tik
imitavo bendradarbiavimą, nebuvo gauta visa informacija, įmonė
neprisileido prie visų apskaitos dokumentų, todėl komisija
susidūrė su sunkumais, todėl patikrinimas baigtas tik šiandien, o
ne pernai gruodį“, – BNS sakė I.Žilienė.
Anot jos, kitų įmonių patikrinimai užtrunka tik pusmetį.
Komisijos pirmininkė aiškino, kad į sąnaudas nepagrįstai buvo
įtrauktos konsultacinės paslaugos, socialinė veikla ir kita su
šilumos tiekimu nesusijusi veikla, todėl vilniečiai permokėjo už
šilumą, o „Vilniaus energija“ gavo didesnį pelną, nei gali
gauti pagal teisės aktus.
„Buvo traukiamos sąnaudos konsultacinėms paslaugoms, iš
susijusių įmonių, taip pat reprezentacijai, socialinei paramai,
labdarai, kelionėms, tai yra tos sąnaudos, kurios nėra būtinos
šilumos tiekimo veiklai“, – aiškino ji.
Be to, I.Žilienė teigė, kad „Vilniaus energija“ už 4,6
mln. eurų pardavė valstybės suteiktus nepanaudotus apyvartinius
taršos leidimus (ATL), tačiau už juos gautų lėšų nepanaudojo
nei aplinkosaugos priemonėms, nei šilumos kainos mažinimi.
„Praktiškai visose sąnaudų grupėse buvo nepagrįstų
sąnaudų. Apie 4,6 mln. eurų už ATL. Taip pat už biokurą
permokėta 3,4 mln. eurų – čia rėmėmės Konkurencijos tarybos
tyrimu dėl „Vilniaus energijos“, – sakė I.Žilienė.
Anot jos, viena didesnių nepagristų sąnaudų sumų – 3,4 mln.
eurų už per brangiai pirktą biokurą iš susijusios bendrovės
„Bionovus“. Komisija nurodo, kad darbo užmokesčiui ir
išeitinėms išmokoms nepagrįstai skirta 3,3 mln. eurų,
konsultacinėms paslaugoms – 2,26 mln. eurų, reprezentacijai –
1,09 mln. eurų.
Įmonė taip pat į sąnaudas įtraukė 440 tūkst. eurų už
narystę asociacijose, 400 tūkst. eurų – socialinei paramai
(maitinimui, sporto veiklai), 290 tūkst. eurų – labdarai, kelionėms
– 150 tūkst. eurų, o reklamai žiniasklaidoje – 120 tūkst. eurų.
Patikrinimą komisija pradėjo pernai rugpjūtį – norėta
išsiaiškinti, ar visos „Vilniaus energijos“ 2012-2015 metų
šilumos gamybos sąnaudos buvo pagrįstos. Komisija pernai gruodį
bendrovei skyrė 600 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji neteikė
duomenų.
Be to, Kainų komisija keletą kartų atidėjo tikrinimo pabaigos
terminą.
Kainų komisija jau seniau yra atlikusi panašių patikrinimų
kitose įmonėse. Pavyzdžiui, pernai „Lesto“ už nepagrįstas
sąnaudas buvo gavusi 300 tūkst. eurų baudą bei buvo nustatytos
mažesnės elektros tarifo kainos. I.Žilienė teigė, kad „Vilniaus
energijos“ atveju gali būti priimti panašūs sprendimai.
„Vilniaus energija“ nėra pirmoji energetikos įmonė, kurią
Kainų komisija tikrino. Kadangi mes elektros sektoriuje jau
patikrinome, dujų sektoriuje patikrinome, šiuo metu tai pirmoji
šilumos įmonė. Galimai, komisija pritaikys tuos pačius grąžinimo
principus“, – BNS teigė komisijos pirmininkė.
2012 metų rugsėjį prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą,
įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“
pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad
„Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes,
sąnaudas įtraukė į šilumos kainą.
Konkurencijos taryba pernai gruodį „Vilniaus energijai“
skyrė 19,004 mln. eurų baudą, o su ja susijusiai biokuro tiekėjai
„First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) – 3,529 mln. eurų
baudą. Baudos skirtos už tai, kad „Vilniaus energija“ biokurą
pirko tik iš „Bionovus“ ir nepasinaudojo konkurencija bei
galimybe šilumą tiekti pigiau. Anot tarybos, biokuras buvo pirktas
15 proc. brangiau nei rinkoje.
„Veolia“ (buvusi „Dalkia“) šių metų sausio pabaigoje
Vašingtono arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame
reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva
nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje
nusavinimo.
„Vilniaus energija“ su valdžios institucijomis ne kartą
bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja
baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam „Vilniaus energijos“
valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti
įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.
„Vilniaus energija“ aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus
pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų.