Europos audito rūmai, šią savaitę paskelbę išvadą apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbus, Lietuvos nepaglostė. Trumpai ir aiškiai nurodyta, kad visas procesas vėluoja, o jo finansavimas nėra efektyvus.
Menka paguoda, kad tą patį auditoriai iš Briuselio surašė ir apie uždaromas atomines elektrines Bulgarijoje bei Slovakijoje. Mat ten trūkstamos sumos siekia atitinkamai 28 mln. ir 92 mln. eurų, o pas mus – net 1,56 mlrd. eurų.
Audito rūmų pasiūlymas griežtas – nuo 2020 metų nebetęsti šių trijų elektrinių specialiųjų uždarymo programų. Žinoma, darbus galės finansuoti Europos struktūriniai ir investiciniai fondai, bet valstybės privalės laikytis konkrečių projektų terminų ir įsipareigojimų. Bet svarbiausia – prisidėti ir savo pinigais.
Energetikos ministras R.Masiulis teigė, kad jau pradėtos derybos dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo po 2020-ųjų, o vienai Lietuvai prisiimti šią naštą būtų pernelyg didelis iššūkis.
Šiam politikui teko tikrai nelengvas palikimas, paveldėtas iš pirmtako – pirmojo atkurtos Energetikos ministerijos vadovo konservatoriaus A.Sekmoko.
Būtent ankstesnės Vyriausybės pastangomis IAE uždarymo procesas įklimpo į visišką pelkę.
Po to, kai pagrindinę rangovę – Vokietijos kompaniją „Nukem Technologies“ 2009-aisiais įsigijo Rusijos atominės energetikos bendrovė „Atomstrojeksport“, konservatorių valdžia pradėjo labai daug kainavusį ir visiškai sužlugusį jos išvarymo iš Lietuvos projektą.
Tam reikėjo padėjėjų, o jie nebuvo pigūs. Didžiosios Britanijos ir Lietuvos teisininkams bei konsultantams sumokėta dešimtys milijonų eurų. Vien britų kontora „Taylor Wessing“ susišlavė kone 7,4 mln. eurų.
Kas už tai nuveikta? Mūsų valstybės naudai – iš esmės nieko. Tiesa, buvo susiderėta, kad „Nukem Technologies“ pinigus gaus ne avansu, kaip būdavo anksčiau, o tik už atliktus darbus.
Bet ar vertėjo dėl to stabdyti visus procesus ir keleriems metams nukelti suplanuotus darbus?
Pavyzdžiui, beveik 200 mln. eurų kainavusi laikinoji branduolinio kuro saugykla, kurioje konteineriai su radioaktyviosiomis atliekomis stovės maždaug pusę amžiaus, oficialiai pripažinta tinkama naudoti šią savaitę. Neblogai, tačiau pagal planą ji turėjo veikti jau šeštus metus.
Delsimo kaina – daugiau nei solidi. Kaip pernai „Lietuvos rytui“ pasakojo dabartinis Ignalinos AE vadovas D.Janulevičius, laikyti panaudotą kurą reaktoriuose per metus atsieina 10 mln. eurų.
Ką jau kalbėti apie 2012 metų pabaigoje įvykusį skandalingą A.Sekmoko trinktelėjimą durimis, kai paskutinę darbo Energetikos ministerijoje dieną jis, su niekuo nepasitaręs, valstybės vardu paprašė Europos Sąjungos sustabdyti IAE uždarymo proceso finansavimą.
Finansuotojai netruko atsakyti, kad taip ir bus padaryta – jiems patiems jau iki gyvo kaulo buvo įsiėdęs lietuvių nesugebėjimas susitarti su rangovais. Vėliau prie energetikos vairo stojus J.Neverovičiui pinigų čiaupas vėl buvo atsuktas, bet nei garbės, nei laiko Lietuvai toks įžūlus A.Sekmoko elgesys nė kiek nepridėjo.
Teigiama, kad šiuo metu IAE uždarymo procesas vyksta pagal prieš dvejus metus patvirtintą planą. Ar tikrai?
Antai pačios AE vadovybė pavasarį nusprendė iš branduolinių atliekų laidojimo modulių statybos konkurso pašalinti Prancūzijos kompanijos „Eurovia“ antrinę įmonę „Eurovia Lietuva“, kuri buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį su bendrovėmis „Ekabana“ ir „Vilstata“, nes pastaroji esą buvo skolinga „Sodrai“.
Bendrovė teigė, kad skola susidarė vėliau, nei buvo pateikta paraiška, ir jokios taisyklės nebuvo pažeistos, bet nuosprendis nebuvo atšauktas. Tik šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad IAE pasielgė neteisėtai. Konkursas bus tęsiamas, bet laikas sugaištas.
Panašių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau. Juk milžiniškas pinigų srautas lyg magnetas traukia Lietuvos (ir ne tik) statybos bendroves, juolab kad viena „Nukem Technologies“ atlikti visų darbų niekaip negalėtų.
Konkursų dalyviai nuolat įtarinėja vieni kitus turint „stogą“ Ignalinos AE, tad radus bent menkiausią priekabę skuodžiama į teismus. Tenka pripažinti, kad pati valdžia ir sukūrė tokią terpę: konservatorių laikais iš elektrinės buvo išmesti specialistai, o į jų vietą pasodinti „savi“ žmonės. Pasikeitus Vyriausybei juos pakeitė kiti. Ar po naujų rinkimų irgi lauks tas pat?
Vargu ar Briuselis paliks Lietuvą su pusiau išardytu atominiu monstru ir tuščiomis kišenėmis. Parama juk numatyta mūsų šalies stojimo į ES sutartyje.
Bet mes savo įsipareigojimų iki šiol laikėmės toli gražu ne pareigingai.
Todėl Europos audito rūmų išvadą galima suprasti kaip rimtą pagrūmojimą, nes jei elektrinėje šeimininkaus tik saviškių interesų paisantys politikų statytiniai, o ji pati pavirs kai kurių verslo struktūrų lesykla, tikrai gali ateiti metas, kai ES pasakys: stop, jūsų žaidimai mums jau įgriso, dabar tvarkykitės patys.
