Dar tebevykstant OPEC narių susitikimui juodojo aukso kainos pradėjo čiuožti žemyn. Kai kurie eksportuotojai netgi baiminasi, kad ji sumažės daugiau nei perpus.
Viltis susitarti dėl gavybos ribojimo iškart sužlugdė tam besipriešinantis Iranas. Ši valstybė, kuriai neseniai panaikinta dalis Vakarų šalių taikytų sankcijų, ketina elgtis priešingai ir padidinti naftos gamybą iki 4 mln. barelių per parą. Praėjusį mėnesį Iranas kas dieną išgaudavo 3,6 mln. barelių.
Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zanganehas pareiškė, kad šalis nori susigrąžinti iki sankcijų įvedimo turėtą OPEC produkcijos dalį – 13 proc. Tam reikia išgauti maždaug 4,4 mln. barelių per parą.
Neatsiliko ir Saudo Arabijos energetikos, pramonės ir mineralinių išteklių ministras Khalidas al-Falihas, susitikimą Alžyro sostinėje pavadinęs konsultaciniu ir gerokai aptemdęs rinkos žaidėjų viltis, kad bus susitarta dėl gavybos įšaldymo.
Tai – smūgis toms naftą išgaunančioms valstybėms, kurios niekaip nesulaukia didesnių kainų ir yra priverstos kone vegetuoti. Viena tokių – siaubingos recesijos ir infliacijos kamuojama Venesuela.
Jos naftos ir kalnakasybos pramonės ministras Eulogio del Pino piešė itin niūrią šio sektoriaus ateitį: „Jeigu nepasieksime susitarimo, būsime įtraukti į kainų karą, per kurį naftos kainos gali smukti žemiau 20 dolerių už barelį ribos.“
Tačiau ar iš tiesų pasauliui reikia tiek naftos, kiek jos gali patiekti gavėjai? Bent jau Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovo Fatiho Birolio nuomone, vargu.
IEA prognozuoja, kad pasaulinės naftos paklausos augimo tempas šiais metais sulėtės iki 1,3 mln. barelių per parą, palyginti su 1,6 mln. barelių per parą pernai. Ateinančiais metais jis turėtų dar labiau sulėtėti – iki 1,2 mln. barelių per parą.
„Investicijų į naftos sektorių apimtis ir toliau mažėja, neatmetame galimybės, kad šis procesas tęsis ir ateinančiais metais“, – sakė F.Birolis. (BNS, ELTA, LR)
Tenka karpyti net ministrų atlyginimus
Galo su galu jau nebesuduria ne tik Venesuela, bet ir kitos daug naftos turinčios valstybės. Skaičiuojama, kad Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybai priklausančių šalių biudžeto deficitas padidės nuo 119 mlrd. JAV dolerių 2015 metais iki 153 mlrd. JAV dolerių (atitinkamai 106 ir 135 mlrd. eurų) 2016 metais.
Šiai organizacijai priklauso Bahreinas, Kataras, Kuveitas, JAE, Omanas ir Saudo Arabija.
Todėl net ir Saudo Arabijos karalius Salmanas bin Abdulazizas al-Saudas sumažino išmokas valstybės tarnautojams. Vien ministrų algos buvo apkarpytos 20 procentų.
Be to, kaip nurodyta karališkajame įsakyme, išlaidos 160 parlamento nariams išlaikyti bus sumažintos 15 procentų.
