Nemažai miestų, kurių šilumos ūkis buvo išnuomotas privačioms kompanijoms, jau apsisprendė sutarčių nepratęsti. Sunku būtų paneigti, kad privatus kapitalas įnešė naujų vėjų, pritaikė šiuolaikiškus valdymo modelius, investavo į infrastruktūrą, nors ir ne savo, biokuro naudojimą.
Tačiau savivaldybės vis dažniau ryžtasi tvarkytis pačios ir jau yra ženklų, kad nuo to nebus blogiau. Juolab už šilumą mokantiems vartotojams.
Tik skyrybos su šilumos ūkio nuomininkais toli gražu ne visuomet būna taikios.
Pirmoji sukruto Ukmergė
Pirmasis šalies miestas, ryžęsis nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį, buvo Ukmergė. 2000-aisiais laimėjusi tenykštės savivaldybės paskelbtą konkursą privataus kapitalo įmonė „Miesto energija“ atnaujino ir sutvarkė infrastruktūrą, pritraukusi Europos Sąjungos paramos.
Tai tuo metu sėkmingai darė ir savivaldybių valdomos įmonės – buvo stengiamasi kaip įmanoma greičiau ir gausiau panaudoti ES lėšas.
Tačiau ukmergiškiams šilumos bei karšto vandens kainos pakilo tiek, kad 2010-aisiais savivaldybė ryžosi sutartį su nuomininkais nutraukti. Kaip tuomet skelbta, dėl šiurkščių pažeidimų, kurie ir nulėmė kainų augimą.
Užsisukus teismų karuselei, abi pusės ėmė svaidytis kaltinimais. 2015-ųjų pavasarį Vilniaus apygardos teismas „Miesto energijos“ naudai priteisė 3,67 mln. eurų kompensaciją. Tačiau šių metų pradžioje Apeliacinis teismas pripažino, kad už nutrauktą sutartį Ukmergės rajono savivaldybė ir jos kontroliuojama „Ukmergės šiluma“ privalo sumokėti mažiau nei 2 mln. eurų.
Buvo nuspręsta nepriteisti kitų ieškovo apskaičiuotų nuostolių, nes, teismo nuomone, sutartis buvo nutraukta dėl „Miesto energijos“ kaltės, todėl ir pasekmės tenka šiai įmonei.
Vis dėlto paprastiems ukmergiškiams tai rūpi gerokai mažiau nei šildymo kaina. O ji, 2010-aisiais siekusi beveik 30 lito centų už kilovatvalandę (apie 8,6 euro cento), šį spalį sumažėjo iki 6,03 euro cento.
Laukia sunkios skyrybos
Greičiausiai be teismų nebus išsiversta ir Vilniuje, kurio šilumos tinklų nuomos sutartis su Prancūzijos kompanijos „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ baigiasi kitų metų kovą.
Mat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė nustačiusi, kad „Vilniaus energija“ į šilumos kainą ankstesniais metais nepagrįstai įtraukė per 24,3 mln. eurų. Todėl nuspręsta nuo gruodžio šildymo kainą vilniečiams sumažinti penktadaliu.
„Vilniaus energija“ savo ruožtu paskelbė, kad jos veiklą tyrusi VKEKK komisija pasielgė šališkai, neįtraukė daugybės jai nenaudingų duomenų, todėl ir išvados esą yra sufabrikuotos. Spėjama, kad dėl to bus kreiptasi į teismą.
Bendrovei ir su ja susijusiai Estijoje registruotai biokuro tiekėjai „First Opportunity“ (buvusiai „Bionovus“) dar pernai Konkurencijos taryba skyrė baudas už draudžiamą susitarimą, kurio laikotarpiu „Vilniaus energija“, anot rinkos prievaizdų, už biokurą mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas sąnaudas įtraukė į galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.
Tiesa, šią savaitę agentūra BNS paskelbė, kad „Vilniaus energijai“ Vilniaus apygardos administracinis teismas sumažino baudą nuo 19 iki 17,104 mln. eurų, o „First Opportunity“ – nuo 3,529 mln. iki 3,176 mln. eurų. Tačiau „Vilniaus energija“ užsiminė skųsianti šį sprendimą.
Negana to, pati „Veolia“ Vašingtone veikiančiam Tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui sausio pabaigoje pateikė daugiau nei 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą.
Prancūzijos kompanija teigia, kad jos valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė nuostolių dėl nesąžiningų ir diskriminuojančių teisės aktų pakeitimų ir veiklos reguliavimo sprendimų.
Palangiškiai sutaupys
Iš „Litesko“ įmonės Palangos šilumos ūkį jau perėmusi savivaldybės kontroliuojama bendrovė Palangos šilumos tinklai prieš šildymo sezoną nudžiugino palangiškius – šildymas atpigo 2 centais už kilovatvalandę.
Pagal Palangos šilumos tinklų pateiktus duomenis VKEKK kurortui nustatė vidutinę 6,32 ct/kWh kainą. Prieš metus Palangos gyventojai už kilovatvalandę mokėjo 8,39 cento. Tiek atpigusi šiluma palangiškiams per žiemą leis nemažai sutaupyti.
Pavyzdžiui, pernai gruodį įprastame name 2 kambarių 52 kvadratinių metrų ploto buto šildymas vienai šeimai atsiėjo 72,09 euro. Dabar, esant tai pačiai lauko temperatūrai, reikės mokėti tik 54,24 euro.
Daugiau naudoja biokuro
Šildymo kainų Palangoje sumažėjimo priežastį atskleidė VKEKK Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė.
„Kilovatvalandės kaina Palangoje sumažėjo pastačius naują antrąjį biokuro katilą. Nors šis 5 megavatų galios katilas išbandytas tik spalį, jo įtaka į šilumos kainą įskaičiuota nuo Palangos šilumos tinklų veiklos pradžios.
Dėl to apskaičiuojant kilovatvalandės kainą biokuro dalis padidėjo nuo 44 iki 63 proc. Be to, atpigo ir pats biokuras, nes jis perkamas biržoje“, – paaiškino VKEKK atstovė.
Penkiolika metų Palangos šilumos tinklus nuomojusios bendrovės „Litesko“ atstovas Nerijus Mikalajūnas irgi pripažino, kad kaina sumenko dėl biokuro naudojimo.
„Sudėtingi santykiai su Palangos savivaldybe neleido naudoti tiek biokuro, kiek norėjome ir buvome pasirengę. O kituose miestuose tai padaryti sekėsi geriau.
Pavyzdžiui, Druskininkuose, kurių šilumos ūkis yra panašus, iš biokuro pagaminama daugiau nei 80 proc. šilumos. Dėl to jos kaina šiame kurorte siekia 5,7 cento už kilovatvalandę“, – aiškino N.Mikalajūnas.
Daug ką nulems ir orai
Palangos mero Šarūno Vaitkaus įsitikinimu, sumažėjusi šilumos kaina patvirtino efektyvesnį šilumos ūkio valdymą.
„Natūralu, kad svetimą turtą valdžiusi privati įmonė siekė kuo didesnio pelno ir nesistengė taupyti, nes vartotojas vis tiek už viską sumokės.
Dabar šildymo ūkį perėmus savivaldybei, racionaliau naudojant išteklius sumažėjo ir šildymo sąnaudos“, – teigė kurorto vadovas.
Anot jo, jei sulauksime švelnesnės žiemos, šildymo kaina turėtų dar labiau mažėti. Šiuo metu šilumą gamina du biokuro katilai, kurių bendra galia – 11 megavatų.
Jų visiškai pakaks apšildyti miestą iki vidutinės 5 laipsnių šalčio temperatūros. Dujų prireiktų tik smarkiau atšalus.
Tiesa, nemažai jų dar tenka naudoti septyniose atskirose katilinėse, kuriose deginamos tik dujos.
Šios katilinės Palangoje ir Šventojoje apšildo 29 pastatus: įvairias komercines ir administracines patalpas, du vaikų darželius, 18 daugiabučių namų.
Šiauliai sugebėjo atsitverti
Kai kalbama apie šilumos ūkį, Šiaulių miestas dabar dažnai įvardijamas kaip pavyzdys. Šiauliečiai iš didžiųjų miestų gyventojų už šildymą moka mažiausiai, o savivaldybei priklausanti įmonė „Šiaulių energija“ uždirba didžiausią pelną.
Tačiau šiauliečiams teko nemenkai paplušėti, kad apsaugotų šilumos ūkį nuo besiveržiančių privatininkų.
„Į Šiaulius norėjo patekti ne viena įmonė. Deja, visos jos siekė konkuruoti nelygiomis sąlygomis“, – prieš 3–4 metus vykusias kovas prisiminė „Šiaulių energijos“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis.
„Šiaulių energija“ buvo pasistačiusi per 31 mln. eurų kainavusią kogeneracinę elektrinę, todėl apyvartinių pinigų naujoms investicijoms į biokuro katilus nebuvo. Tuo ir siekė pasinaudoti privačios kompanijos, kurių atėjimą džiaugsmingai sutiko ir tuometis meras Justinas Sartauskas.
Tačiau į šilumininkų pagalbos šauksmą atsiliepė visuomenininkai, būrelis politikų su dabartiniu miesto meru Artūru Visocku priešakyje. Dėl kilusio nemenko triukšmo buvo padaryta užkarda, kuri neleido privačioms įmonėms įgyvendinti ambicingų ir joms ilgalaikį pelną turėjusių garantuoti planų.
Sąskaitos susitraukė
Privatininkų veiklą pavyko pristabdyti, kol buvo ruošiamas Šiaulių miesto specialusis šilumos ūkio planas. Per šį laikotarpį „Šiaulių energijos“ įmonė spėjo pasistatyti naujų biokuro katilų, kurie gerokai sumažino šilumos energijos savikainą.
Kai buvo atidaryta kogeneracinė jėgainė, šiauliečiams šiluma atpigo 13 procentų. Bet dar didesnį efektą davė biokuro katilai, kuriuos paleidusi „Šiaulių energija“ šilumos kainą 2014 metų viduryje sumažino dar 23 proc.
„Nauda akivaizdi – tarp visų didmiesčių Šiaulių gyventojai už šildymą moka mažiausiai. Tai įrodo, kad privatus kapitalas neatpigino šilumos, nes tikroji konkurencija nevyksta“, – sakė Č.Kasputis.
Įmonės vadovas neabejojo, kad šilumos kaina būtų kilusi ir Šiauliuose: „Mes vasarą būtume turėję stabdyti kogeneracinę elektrinę, todėl būtume klimpę į nuostolius.“
Dabar šiauliečiai už šilumą moka po 4,63 ct/kWh. Prieš trejus metus kaina buvo gerokai didesnė – 7,28 ct/kWh.
„Esame priklausomi nuo orų, kuro kainos, bet prognozuojame, kad šį šildymo sezoną kaina nedidės daugiau nei 1 procentu“, – sakė Č.Kasputis.
Yra ir pavojų, ir privalumų
Vidmantas Jankauskas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius
„Prieš penkiolika metų ne vienos savivaldybės šilumos ūkis buvo smarkiai nugyventas. Tai pačiai Ukmergei grasinta net nebeparduoti dujų, Druskininkai buvo šildomi automobiliais atgabentu mazutu.
Esant tokiai padėčiai neliko kitos išeities. Vėliau buvo atsigavimas, savivaldybės pajuto, kad gali darbuotis pačios, todėl dabar kai kur nuomos sutartys nebepratęsiamos.
Mano nuomone, privatus kapitalas veikia efektyviau. Tačiau privataus kapitalo monopolis jau nėra gerai, todėl būtina tinkama priežiūra.
Niekas nepaneigs, kad verslo kompanijos visada siekia sau pelno. Tačiau kad nebūtų pelnomasi vartotojų sąskaita, privalo deramai prižiūrėti VKEKK.“
