„Dokumente mes numatėme tris pagrindines darbo kryptis, – pareiškė pranešėjas Andrásas Gyukas, atstovaujantis Europos liaudies partijai. – Pirma, mums reikalingas (energijos šaltinių tiekėjų) įvairinimas, kad parodytume solidarumą su šalimis, kurios visu šimtu procentų yra priklausomos nuo vieno tiekėjo. Antra, mums reikia užbaigti kurti infrastruktūrą, kad maksimaliai galėtume panaudoti turimus SGD terminalus ir saugyklas. Ir, galų gale, mums reikia harmonizuoti taisykles, procedūras ir tarifus“, cituoja portalas pranešėją.
Kaip sakoma pranešime spaudai, Europos parlamento narys pabrėžė nepaprastai didelį SGD ir saugyklų (kartu su energijos naudojimo efektyvumu ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu) vaidmenį, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų.
„Šiaurės srauto“ pajėgumo padidinimas dvigubai gali turėti kontrproduktyvias pasekmes energetiniam saugumui, tiekimo šaltinių įvairinimui ir ES šalių solidarumui, – sakė A.Gyukas. – Jei, priešingai Europos interesams, jis bus pastatytas, tai mums reikės įvertinti SGD terminalų ir „dujų koridoriaus Šiaurė-Pietūs“ prieinamumą, kad galėtume kompensuoti dujų trūkumą Centrinėje ir Rytų Europoje nutraukus tiekimą dabar veikiančiais vamzdynais (per Ukrainą. – Red.)“.
Beje, kas kalbama apie „Šiaurės srautą-2“ pačioje rezoliucijoje, pranešime spaudai nepranešama.Tame pačiame puslapyje yra pranešimas, kad Rusijos dujų dalis ES rinkoje sudaro 39 proc., ir televizijos siužetas apie priklausomybę nuo rusiškų dujų. Jame, tarp kitko, pateikiamas pavyzdys , kaip sėkmingai Maskvai priešinasi Lenkija ir Lietuva, pasistačiusios SGD terminalus.
„Po to, kai pradėjo veikti SGD terminalas (Lietuvoje. – Red.), rusiškų dujų kainos nukrito 19 procentų. Tai buvo akstinas Lenkijai statytis savo terminalą, kuriame galima priimti dujas iš JAV“, – pareiškė Liberalų ir demokratų aljanso parlamentinės grupės viceprezidentas Petras Auštrevičius.
„EADaily“ tvirtina, kad dabar Lietuva perka pačias brangiausias dujas Europos Sąjungoje – 44 proc. brangiau nei vidutinė kaina Europoje. Ir, kaip pažymėjo ekspertai, šaliai labai brangiai atsieina toks energijos šaltinių įvairinimas.
„Pernai Letuva mokėjo už norvegiškas SGD dukart brangiau, negu už rusiškas vamzdžiais transportuojamas dujas, šiais metais – pusantro karto, – sako Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo (FNEB) direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Grivačas. – Apytiksliais paskaičiavimais Lietuva permokėjo 150 mln. dolerių. Tuo pačiu šalis padidino ekonomines rizikas ir sumažino ekonomikos konkurencingumą. Kitokia padėtis su Latvija, kuri ir toliau perka rusiškas dujas ir nepatiria su tuo jokių problemų“.
Eksperto duomenimis, pirkti rusiškas dujas Europos vartotojams ir toliau labiausiai apsimoka. „SGD pagausėjimas Europoje yra 2 mlrd. kubinių metrų, o vamzdžiais transportuojamų – 13 mlrd. Nesulyginami dalykai“, – įsitikinęs FNEB direktoriaus pavaduotojas A.Grivačas.
FNEB vadovaujančio analitiko Igorio Juškovo nuomone, „Šiaurės srautui-2“ priešinasi Rytų Europos šalys. „Ten persvarą turi politika. Joms reikia užimti savo vietą pasaulio scenoje, ir dažnai tai daroma pasitelkus į pagalbą antirusišką retoriką. Vakarų Europos šalyse, kur persvarą turi ekonomika, tokios problemos nėra. Ten nugali verslas, kai kalba sukasi apie pinigus“.
Taip, I.Juškovas, deja, teisus. Nemažai daliai verslininkų pinigai iš tiesų nusveria moralės principus. Bet ne visiems. Europos parlamento priimta rezoliucija kaip tik tai ir liudija.
Parengė Leonas Grybauskas
