Jo teigimu, nors lieka daug nebaigtų darbų, juos galės tęsti prie Ūkio ministerijos įsteigtas Energetikos departamentas. Tačiau atviras klausimas dėl Europos Sąjungos paramos, skirtos energetikos projektams, kuri Lietuvą pasiekdavo per Energetikos ministeriją, tęstinumo.
Pavadino aukso amžiumi
„Šią kadenciją pavadinčiau naudinga jau vien dėl to, kad praktiškai krito visų energetikos išteklių kainos. Žvelgdami atgalios galėsime tai pavadinti aukso amžiumi. Kitai Seimo kadencijai jau bus sunkiau: reikės pinigų viskam: trasoms keisti, tinklams sinchronizuoti. Viliuosi, kad energetikos išteklių kainos išliks stabilios, nebent nežymiai kils“, – sakė R.Masiulis.
Pasak jo, jei bus naikinama ministerija, būtina išsaugoti tinklų sinchronizacijos idėją.
„Ministerija tam ir buvo kurta. Ir tik vėliau pagrindine jos funkcija tapo naujos elektrinės statyba“, – akcentavo ministras.
Energetikos ministras atkreipė dėmesį, kad didžiausia valstybinių įmonių piktžaizdė – korupcija. „Ji kaip vėžys – nuolat atsinaujina. Būtina išlaikyti netoleranciją korupcijai. Dabar įmonėse dirba pareigūnai iš specialiųjų tyrimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kitų institucijų. Jei nors kiek susilpnės dėmesys, korupcija ir vėl suklestės“, – sakė ministras. Jo teigimu, šalies energetika turi padėti visos šalies prestižui. R.Masiulis neslėpė, kad kol kas naujo darbo nesižvalgo, nes po įtempto karjeros etapo norėtų porą mėnesių pailsėti.Nereikėjo ir atidaryti?
Energetikos ekspertas Jurgis Vilemas teigė, kad galbūt Energetikos ministerijos iš viso nereikėjo kurti.
„Iš pradžių tokia ministerija egzistavo, 1996 m. buvo uždaryta ir prijungta prie Ūkio ministerijos, o konservatoriai 2009 m. ją vėl atkūrė. Ir iš tikrųjų, baigus didžiuosius projektus, kurie jau įgyvendinti, šitoje energetikoje ne kažin kas dar ir liko“, – sakė jis.
Ekspertas pritarė R.Karbauskiui – ministerija buvo reikalinga tik dėl naujos elektrinės steigimo: „Tai buvo idėja fiks, nerealu buvo tą elektrinę statyti, išleido keletą milijonų tam projektui ir baigėsi visas žaidimas, o ministerija lieka be darbo.“
J.Vilemo teigimu, jei norima mažinti ministerijų skaičių, logiškiausias variantas atsisakyti būtent Energetikos ministerijos, nes ji puikiai gali funkcionuoti kaip Ūkio ministerijos padalinys.
„Buvo juk ir sunkesni laikai – reikėjo ruoštis Ignalinos AE uždarymo procesui, įgyvendinti dideles Vakarų paramos programas. Buvo galybė projektų ir viskas puikiai vyko Ūkio ministerijoje“, – teigė energetikas.
Energetiniai projektai – „zuikio baikos“
O kas bus, jei Lietuva nuspręs įgyvendinti dar vieną didelį energetikos projektą? Atidarysime ministeriją iš naujo?
J.Vilemas įsitikinęs, kad taip neatsitiks, nes didelių projektų, susijusių su energetika, laikai praėjo. „Energetikos ateitis yra maži generatoriai, atsinaujinantys šaltiniai ir šitame regione formuojasi tokia situacija, kad apie jokius didelius projektus niekas nekalba“, – sakė jis.
Ekspertas teigė, kad Baltijos šalims liko tik vienas uždavinys – sustiprinti jungtis su Skandinavijos valstybėmis.
„Visa energetika taip jau pakrypo. Ypač Europoje, kuri yra labai stipriai antibranduolinė, – jokių branduolinių elektrinių nebus statoma, o daugiau aš nematau didelių projektų“, – kalbėjo jis.
Lietuva turi viską: jungtis, kabelius, rezervinės galios elektrines. „O jeigu reikės ko nors panašaus kaip Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko, tai čia yra zuikio baikos: paskelbs konkursą ir per tris mėnesius turės elektrinę“, – sakė J.Vilemas.
