Elektra Lietuvoje – pigesnė nei Skandinavijos šalyse

Elektros energijos kaina praėjusią savaitę nukrito visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje – antrą savaitę iš eilės – ji išliko mažesnė nei Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę – lapkričio 14-20 d. – sumažėjo 17 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę – lapkričio 14-20 d. – sumažėjo 17 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 22, 2016, 12:20 PM, atnaujinta Apr 17, 2017, 9:06 AM

Pigo visame regione

Pasak “Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovo Karolio Bagdono, vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę – lapkričio 14-20 d. – sumažėjo 17 proc. ir siekė 38,94 EUR/MWh.

Kainos kritimą lėmė atpigusi elektra kaimyninėse šalyse ir sumažėjęs elektros suvartojimas. Elektros poreikis praėjusią savaitę Lietuvoje nukrito 2 proc. iki 208 GWh, o Latvijoje – 5 proc. iki 146 GWh.

Estijoje elektros energijos kaina taip pat smuktelėjo žemyn – ji nukrito 20 proc. iki 39,05 EUR/MW. Visose šalyse elektros kaina svyravo nuo 27,18 EUR/MWh iki 52,23 EUR/MWh.

Lietuva importavo mažiau

Sumažėjus elektros poreikiui, importo apimtys Lietuvoje taip pat krito. Į šalį importuota 57 proc. reikalingos elektros energijos. Tuo tarpu Latvija pagamino 19 proc., o Estija – 31 proc. daugiau elektros nei suvartojo.

Iš viso elektrinės Baltijos šalyse praėjusią savaitę pagamino 93 proc. reikalingos elektros energijos.

Jėgainės gamino daugiau energijos

Praėjusią savaitę, lapkričio 14-20 d., elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 39 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti  su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ji buvo pigesnė 14 procentų.

„Nord Pool“ duomenimis, didžiausią įtaka kainos kritimui turėjo visame Baltijos jūros regione padidėjusi vėjo elektrinių gamyba. Be to, truputį šiltesni orai sumažino elektros suvartojimą Baltijos ir Šiaurės šalyse.  

Lietuvoje importuota 60 proc. suvartotos elektros, 19 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 12 proc. – iš Lenkijos, 4 proc. – iš Švedijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių.

Palyginti su ankstesne savaite, Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba padidėjo tris kartus iki 47,7 GWh, Lietuvos dalis siekė beveik pusę visos vėjo elektrinių pagamintos elektros. Baltijos šalių šiluminės elektrinės pagamino penktadaliu mažiau.   Daugiau siūlė skandinavai Savaitės pabaigoje padidėjo skandinaviškos elektros pasiūla. Nuo praėjusio penktadienio po metinių planinių priežiūros darbų vėl pradėjo dirbti Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“.

Švedijoje vėjo elektrinių gamyba išaugo per pusę, elektros pasiūlą padidino ir po planinių priežiūros darbų penktadienį ėmęs veikti atominės jėgainės „Forsmark“ trečiasis blokas (1167 MW).  

Savaitgalį didele vėjo elektrinių gamyba ypač turėjo džiaugtis Vokietijos elektros vartotojai, nes vidutinė kaina „EPEX SPOT“ biržos Vokietijos ir Austrijos prekybos zonoje buvo neigiama ir siekė -0,32 EUR/MWh.

Didžiausia maksimali minusinė valandinė kaina buvo -30,4 EUR/MWh.  

„Nord Pool“ duomenimis,  lapkričio 14-20 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 23 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 34 proc.

 “NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas per dvi savaitgalio paras Lietuvos kryptimi siekė 24 proc., o Švedijos kryptimi – 5  proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.