Kaip praneša privati Baltarusijos naujienų agentūra BelaPAN, remdamasi šalies URM spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Mirončiko pateikta informacija, į Minską atvyko Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai, vadinamoji SEED misija. Pirmadienį jie pradėjo šalia Astravo, per 50 km nuo Lietuvos sostinės, statomos Baltarusijos AE statybos aikštelės ir konstrukcijų apžiūrą.
D.Mirončikas žurnalistams pareiškė, kad Lietuvos piliečių misijos sudėtyje nėra.
Baltarusijos portalas „naviny.by“ informuoja, kad TATENA atstovai „iki sausio 20 dienos inspektuos statybos aikštelę prie Astravo, o taip pat ten statomos Baltarusijos AE sistemas, struktūras ir komponentus, siekdami patikrinti jų atsparumą išoriniams ir vidiniams rizikos veiksniams ir grėsmėms“.
Priminsime, kad po trečiojo incidento statomoje Baltarusijos atominėje elektrinėje (pirmi du žinomi incidentai įvyko pernai balandžio ir birželio mėnesiais, kai sugriuvo būsimo branduolinio objekto priežiūros pastato statramsčiai ir kai žuvo darbininkas), kurio metu buvo pažeistas branduolinio reaktoriaus korpusas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kaip skelbiama jos interneto svetainėje, pernai, liepos 28 dieną, „Baltarusijos laikinajai reikalų patikėtinei Lietuvoje Liudmilai Tatarinovič įteiktoje notoje dar kartą pakartojo reikalavimus, kuriuos prašoma įvykdyti kuo skubiau:
pasikviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aikštelių vertinimo (angl. Site and External Events Design – SEED) misiją, kuri turi visa apimtimi įvertinti Astravo aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus;
dalyvaujant tarptautiniams ekspertams pagal ES metodologiją atlikti išsamius rizikos ir saugos įvertinimo atsparumo testus (angl. stress-tests), kuriuos Baltarusija įsipareigojo atlikti 2011 m. birželio 23 d. pasirašytame susitarime su Europos Komisija;
įkurti tarptautinę ekspertų komisiją, kurią pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, kad būtų išsamiai įvertintas Baltarusijos Astravo AE projekto įgyvendinimas“.
SEED misija ataskaitą turėtų parengti per 3–6 mėnesius. Baltarusijos URM tikina, kad Baltarusijos pusė kartu su TATENA pasistengs „maksimaliai paspartinti ataskaitos parengimą“ ir numato, kad dokumentas bus parengtas ne anksčiau kaip šių metų kovo mėnesį.
Portalas „naviny.by“ rašo, kad kompleksinė patikra „susideda iš šešių blokų“. Specialistai įvertina, ar valstybė vadovavosi TATENA rekomendacijomis pasirinkdama konkrečią aikštelę AE statybai ir kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi pasirenkant aikštelę iš galimų variantų. Jie žiūri, kaip aikštelė parengta branduolinio reaktoriaus montavimui ir analizuoja geologinių tyrinėjimų duomenis, kad galėtų įvertinti pasirinktos vietos tinkamumą branduolinės jėgainės statybai.
Gautų duomenų pagrindu ekspertai įvertina potencialius pavojus, kurie gali kilti per visą branduolinės jėgainės eksploatavimo toje vietoje laikotarpį. Jie vertina, ar statomos AE konstrukcijos, sistemos ir komponentai atlaikys tokių pavojingų reiškinių pasekmes. Ekspertai taip pat vertina, kaip atsižvelgta į TATENA aplinkosauginius reikalavimus statant atominę elektrinę. Atlikę patikrinimą SEED misijos ekspertai paprastai apskaičiuoja projekto saugumo nuo išorinių pavojų koeficientą, atsižvelgdami į branduolinės energetikos objektų skaičių konkrečioje vietoje.
Sausio 13 dieną Minske vykusiame susitikime su žurnalistais minėtas D.Mirončikas pranešė, kad iki šių metų pabaigos Baltarusija planuoja priimti mažiausiai dar vieną TATENA misiją – šįsyk EPREW (angl. Emergency Preparedness Review – EPREV – Service – Pasirengimo avarijoms tikrinimo tarnyba; TATENA nuo 1999 metų šalims narėms teikia pasirengimo avarijoms tikrinimo (EPREV) paslaugas, tikrinimo metu nepriklausomi ekspertai nustato pasirengimą branduolinei avarijai, kai kyla spinduliuotės pavojus. – Red.). TATENA delegacija, kuri kartu su baltarusiais rengs šios misijos vizitą, atvyks į Minską sausio 25–26 dienomis.
Anksčiau buvo skelbta, kad 2017 metais TATENA dar planuoja įvertinti, kaip Baltarusijoje veikia valstybinė branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistema (ISSAS misija), kaip sprendžiami finansinės rizikos valdymo klausimai, taip pat susipažinti su strategija, kurią numatoma naudoti tvarkant radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą. Baltarusija šiemet taip pat pasirengs priimti Pre-OSART misiją , kuri tikrins ekploatacijos saugumą, ir INIR misiją, kuri įvertins šalies branduolinės energetikos infrastruktūrą.
Portalas primena, kad gruodžio 28-osios vakare į AE statybos aikštelę iš Rusijos buvo atvežtas naujas reaktoriaus korpusas. Jį transportuojant įvyko incidentas: gruodžio 26 dieną manevruojant „Slavnoje“ stotyje „vežamo supernegabaritinio krovinio metalinis transportavimo gaubtas nežymiai palietė kontaktinio tinklo atramą“. Kaip teigiama, nenustatyta, kad reaktoriaus korpusas būtų pažeistas.
Su pirmuoju Baltarusijos AE reaktoriaus korpusu taip pat įvyko incidentas – liepos 10 dieną elektrinės statybos aikštelėje 330 tonų sveriančio agregato bandomojo pastatymo metu jis nusprūdo ir nukrito. Baltarusijai reikalaujant Rusija sutiko jį pakeisti.
Baltarusijos AE (taip ši elektrinė oficialiai vadinama Baltarusijoje – Lietuvoje ji paprastai įvardijama kaip Astravo AE. – Red.) statoma netoli Astravo Gardino srityje, dalyvaujant Rusijai. Ji bus sudaryta iš dviejų blokų, kurių bendra elektrinė galia iki 2400 megavatų. AE statybai pasirinktas projektas AE-2006 – tipinis rusiškas naujos kartos branduolinės jėgainės projektas. Buvo planuojama, kad pirmasis AE blokas bus perduotas eksploatuoti 2018 metais, antrasis – 2020-aisiais. Tačiau 2016 metų lapkričio mėnesį kaimyninės šalies vicepremjeras Vladimiras Semaško pranešė, kad pirmojo bloko paleidimo terminas perkeltas į 2019 metus dėl incidento su pirmuoju reaktoriaus korpusu.
Aplinkosauginio teisių gynimo centro „Bellona“ interneto svetainėje sausio 9 dieną pasirodė Tatjanos Ivanovos straipsnis „Incidentai Rusijos atominės elektrinės statyboje Baltarusijoje: kas kaltas ir ką daryti?“ Jame teigiama, kad „Rusijos AE statyba Baltarusijoje turi visus šansus patekti į Guinnesso rekordų knygą dėl precedento neturinčio pažeidimų, absurdiškumų ir incidentų skaičiaus“.
Centro kalbinti ekspertai praėjusių metų gruodžio 26 dieną įvykusį eilinį incidentą vertina kaip labai rimtą ir sako, kad sumontavus galimai pažeistą korpusą gali kilti realus pavojus.
Štai autoritetingas branduolinės energetikos specialistas iš Kanados Gordonas Edwardsas pažymi, kad po to, kas įvyko, jokia ekspertizė neduos garantijоs, kad nėra paslėptų reaktoriaus korpuso įtrūkimų. Toks korpusas, patirdamas dideles apkrovas eksploatacijos metu, gali išsihermetinti, ir gali įvykti didelė avarija ir kilti apšvitos pavojus. „Reaktoriaus korpusas sulaiko aušinimo skystį, neleidžiantį išsilydyti aktyviajai zonai. Jeigu jo vientisumas pažeidžiamas darbo metu ar vos sustabdžius reaktorių, tai veiksmingas aktyviosios zonos aušinimas sutrikdomas, dėl ko ji gali perkaisti“, – paaiškino ekspertas.
G. Edwardsas primena, kad atominei elektrinei dirbant reaktoriaus korpusas yra veikiamas stiprios radioaktyviosios spinduliuotės, todėl stebėti jį yra sunkiau, o jo remontas ar pakeitimas praktiškai bus neįmanomi. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl kilus kokioms nors abejonėms dėl paslėptų korpuso įtrūkimų nebuvimo, jį reikia pakeisti iki tol, kol reaktorius dar nepradėjo dirbti. Ekspertas pabrėžia, kad abu incidentai su reaktoriaus korpusais – ir pirmasis, kai korpusas nukrito, ir antrasis, kai jis atsitrenkė į gelžbetoninį stulpą, – kelia absoliučiai tuos pačius saugumo klausimus, todėl jie ir turi būti išspręsti absoliučiai vienodai.
Parengė Leonas Grybauskas
