Stato užkardą elektros srautui iš nesaugių branduolinių jėgainių

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtai išvadai dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto.

Vyriausybė pritaria draudimui Lietuvos elektros energijos rinkoje prekiauti elektros energija, pagaminta trečiosiose šalyse – nesaugiose jėgainėse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė pritaria draudimui Lietuvos elektros energijos rinkoje prekiauti elektros energija, pagaminta trečiosiose šalyse – nesaugiose jėgainėse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 25, 2017, 1:48 PM, atnaujinta Apr 11, 2017, 12:04 PM

Šiuo įstatymo projektu, kurį Seimui yra pateikusi iniciatyvinė piliečių grupė, siekiama nustatyti apsaugos nuo šalia Lietuvos sienų statomų branduolinių elektrinių pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos elektros energetikos sistemą bei elektros energijos rinką bendruosius įgyvendinimo principus, sąlygas ir etapus.

„Šis įstatymo projektas – tai mūsų visuomenės egzistencinio susirūpinimo išraiška dėl grėsmę keliančių branduolinių jėgainių Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimynystėje statybų, kurios vykdomos paminant esminius tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Atliepiant didelį piliečių nerimą ir įgyvendinant Vyriausybės programą, pasisakome už draudimą prekiauti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės. Ir dar daugiau – pasisakome už visišką tokios elektros patekimo į Lietuvos rinką ribojimą, tačiau nepadarant esminio neigiamo poveikio mūsų elektros energetikos sistemai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybė pritaria draudimui Lietuvos elektros energijos rinkoje prekiauti elektros energija, pagaminta trečiosiose šalyse, kuriose veikia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančios elektrinės.

Vyriausybės išvadoje taip pat siūloma, kad nustačius, jog trečiosiose šalyse veikia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančios elektrinės, elektros energijos iš šių šalių patekimas į Lietuvos rinką būtų visiškai apribotas, išskyrus energiją, būtiną sistemos patikimumui užtikrinti.

Siūloma įtvirtinti, kad iki Baltijos valstybių sinchronizacijos su Europos tinklais turėtų būti taikomos visos galimos techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos pralaidumo su trečiosiomis šalimis apimtis (pavyzdžiui, elektros linijų išmontavimas, vidinio tinklo stiprinimas), išskyrus tas, kurios darytų esminę neigiamą įtaką patikimam elektros energetikos sistemos veikimui.

Siūloma apibrėžti, kad dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, aplinkai bei visuomenės sveikatai būtų vertinamos trečiosiose šalyse veikiančios ar statomos branduolinės elektrinės, kurios yra arčiau kaip 100 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sienos.

Taip pat siūloma nustatyti aiškius kriterijus, kurie leistų objektyviai įvertinti tokių branduolinių jėgainių grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai bei visuomenės sveikatai (pavyzdžiui, gyventojų skaičius poveikį galinčiose patirti teritorijose, atstumas iki pagrindinių valstybės institucijų, aikštelių tinkamumas, pasirinkta technologija, tarptautinių įsipareigojimų ir rekomendacijų, susijusių su branduoline ir radiacine sauga bei aplinkos apsauga, įgyvendinimas ir kt.).

„Ilgalaikis ir optimalus būdas iš esmės sumažinti mūsų elektros energetikos sistemos priklausomybę nuo trečiųjų šalių yra Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su Europos tinklais. Tai yra ilgalaikis projektas, todėl iki sinchronizacijos su Europos tinklais turime imtis kitų būdų mūsų elektros rinkos ir sistemos apsaugai“, – sako energetikos ministras.

Kaip tik šį mėnesį pradėta Baltijos šalių elektros sistemos pasirengimo izoliuoto darbo bandymui studija. Ji leis įvertinti atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos IPS/UPS sistemos technines sąlygas.

Izoliuoto darbo bandymo metu Baltijos šalių elektros sistema laikinai taptų savarankiška energetikos sistema. Jo metu bus identifikuotos tobulintinos sritys, o tai leis maksimaliai efektyviai pasirengti būsimai desinchronizacijai nuo IPS/UPS sistemos ir sinchronizacijai su Europos tinklais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.