„Trumpai tariant, aš už (atominės elektrinės statybą. – Red.). Kad tai įgyvendintume, turiu pateikti argumentų, – sakė K.Tchórzewskis žurnalistams sausio pabaigoje po konferencijos šalies pramonės galimybėms prisidėti prie atominės elektrinės atsiradimo aptarti. Kartu jis patvirtino, kad ligšiolinis sumanymas pasirašyti vadinamąją diferencinę sutartį neatitinka investuotojų lūkesčių.
Savo ruožtu, norint duoti garantijas (čia: fiksuotos kainos garantiją už parduodamą elektros energiją elektrinės operatoriui ir atitinkamo lygio pajamų garantiją investuotojamas. – Red.), reikėtų pateikti oficialų prašymą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą dėl valstybės pagalbos teikimo.
(Diferencinių sutarčių mechanizmas, arba elektros supirkimo sistema taikant tarifus su priemoka (angl. system feed-in premium – FIP), kai valstybė garantuoja elektrinės operatoriui fiksuotą kainą už parduodamą elektros energiją, primokėdama jam, jeigu kaina yra mažesnė nei rinkos; taikant šią sistemą, investuotojai ir investicijas finansuojantys bankai turi ilgalaikę garantiją, kad jų gaunamos pajamos išliks tam tikrame lygyje. – Red.).
K.Tchórzewskis pakartojo, kad finansavimo modelis turi būti parengtas pirmąjį šių metų pusmetį ir tada jis bus pateiktas tvirtinti Ministrų Tarybai. Pasak jo, žinyboje vyksta darbai siekiant parengti branduolinės programos metmenis, šios programos pirmasis etapas būtų mažiausiai 1000 MW galios jėgainės statyba su tolesnės plėtros galimybe. – Manau, kad ji bus galingesnė nei 1000 MW, – sakė ministras.
Iš argumentų, kurie už sprendimą statyti atominę elektrinę, K.Tchórzewskis, be kita ko, paminėjo galimybę Lenkijai tapti reikšmingu žaidėju Europos energijos rinkoje. – Labai rimtai žiūrime į galimybę tapti Europos energetikos rinkos partnere. Dėl šios priežasties aš matau atominės elektrinės poreikį, – sakė ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia elektrinė padėtų laikytis standartų, susijusių su poveikio klimatui mažinimu ir duotų tvarų energijos šaltinį. „Galutinis sprendimas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip Europos Komisija pažiūrės į mūsų pasiūlymus, susijusius su elektros energijos galios rinka,– sakė ministras. Jis paaiškino, kad atėjimas į galios rinką, be kita ko, suteiktų Lenkijai naujas galimybes gauti finansavimą energetikos reikmėms.
Jis taip pat pridūrė, kad ministerija tikėsis, jog būsimi technologijų tiekėjai užtikrins Lenkijos įmonių dalyvavimą šiame projekte. Žinyba suskaičiavo apie 50 šalies įmonių, kurios per pastaruosius 10 metų įgijo patirties dirbdamos su technologijomis, susijusiomis su branduoline energetika, ir apie 300 įmonių, kurios galėtų dalyvauti tokiuose projektuose.
Užpraeitą savaitę K.Tchórzewskis pranešė, kad Energetikos ministerija tęsia parengiamuosius darbus, susijusius su numatoma atominės elektrinės statyba Lenkijoje, tačiau būtina rasti naują finansavimo modelį. Jis pabrėžė, kad anksčiau numatytam vadinamajam diferencinės sutarties mechanizmui ministerijos vadovybė nepritarė, todėl programa buvo sustabdyta. Pasak Energetikos ministerijos, atominė elektrinė turi būti pastatyta per 10 metų.
Beje, atominės elektrinės statybai Lenkijoje pritaria vis daugiau šalies visuomenės narių. Energetikos ministerijos pavedimu atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. respondentų pasisako už tokios elektrinės statybą. Tokio pritarimo nebuvo per visą tyrimų, atliekamų nuo 2012 metų, istoriją.
Parengė Leonas Grybauskas
