Vasario pradžioje Rusijos dujų gavybos koncernas „Gazprom“ pripažino sumažinęs tiekimą į Europą dviem dujotiekiais – „North Stream“ ir „Opal“.
Europos teismas koncernui uždraudė smarkiai didinti tiekimą per „Opal“, nes dėl to tranzitas per Ukrainą į Europą sumenko kone penktadaliu.
Atėmė energetinį ginklą
Ne vienus metus Europos Komisija neleido Rusijos dujų verslo kompanijai naudoti daugiau nei pusę Vokietijos teritorijoje nusidriekusio „Opal“, kuris yra Baltijos jūra einančio dujotiekio „North Stream“ tąsa, pajėgumų.
Toks leidimas buvo suteiktas tik 2012-ųjų spalį, o tuomet rusai juo iškart pasinaudojo.
Savo ruožtu sumažėjo tranzito per Ukrainos teritoriją apimtis, o Lenkijos kompanija „PGNiG“ kreipėsi į Europos teismą.
Pastarasis nusprendė, kad toks „Gazprom“ elgesys nėra teisingas. Tą patį aiškino ir lenkai, ir ukrainiečiai, leidimą naudotis „Opal“ pajėgumais įvertinę kaip teisę panaudoti energetinio spaudimo priemones.
Konkurentų gausėja
Jau praėjusią savaitę dujų tranzitas per Ukrainą atsigavo.
Tačiau Rusija turi ir kitų energetinių ginklų, kuriais gali padaryti žalos valstybei, su kuria šiuo metu itin nesutaria.
Tai planuojamas dujotiekis į Turkiją. Vis dėlto vienos pagrindinių naftos sektoriaus tyrimo kompanijų „Rusenergy“ analitikas Michailas Krutichinas įspėjo, kad lazda gali turėti du galus.
Pradėjus veikti jungčiai su Turkija tranzito per Ukrainos teritoriją apimtis sumažėtų smarkiai – net 15,75 milijardo kubinių metrų per metus.
Bet visiškai jo atsisakyti „Gazprom“ negalės, nes būtent per ukrainiečių žemes rusiškos dujos teka į Italiją, Graikiją ar Balkanų šalis.
O kur dar grėsmė iš kitos pusės – jau tiesiamas dujotiekis TANAP/TAP, kurio vamzdžiais ateityje į Pietų Europą atitekės dujos nebe iš Rusijos, o iš Azerbaidžano, Irano, Turkmėnistano ir galbūt net Izraelio.
„Konkurencija yra labai rimta. O „Gazprom“ pozicijos svyruoja dar ir dėl to, kad europiečiai savo energetinę nepriklausomybę sieja ne tik su naujais dujotiekiais, bet ir su naujais tiekėjais. O didžiausia grėsmė jiems – ne tranzito per Ukrainos teritoriją trikdžiai, o nenuspėjamas Kremliaus elgesys“, – aiškino M.Krutichinas.
Bijo ir amerikiečių
Su kliūtimis Europoje „Gazprom“ gali susidurti dar šiais metais. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai spėjo, kad prancūzams pradėjus gaminti daugiau elektros branduolinėse elektrinėse, o amerikiečiams ir australams padidinus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportą į ES, rusų kompanijos apyvarta čia gali nusmukti net 14 procentų.
Būtent amerikiečiai dažniausiai minimi Rusijos žiniasklaidoje, primenančioje naujojo JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pažadą užtvindyti Europą energetinėmis žaliavomis.
Anot rusų apžvalgininkų, jei JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui kai kas ir tikėjosi šiltesnių dviejų didžiųjų valstybių santykių, tai tik ne energetikos sektoriuje, nes „Gazprom“ toliau bus stumiamas iš Europos rinkos, ir gal net smarkiau nei iki šiol.
Europoje „Gazprom“ įtaka vis mažėja. Koncerną spaudžia ne tiktai nuolatiniai konkurentai iš Šiaurės Afrikos ar Norvegijos, bet ir SGD tiekėjai. Iš pradžių buvo Kataras, dabar – JAV. Aišku, kol kas amerikietiškos SGD pernelyg didelės grėsmės nekelia, bet laikui bėgant viskas gali pasikeisti“, – įspėjo „Sberbank“ analitikas Valerijus Nesterovas.
Gali imtis dempingo?
Tiesa, kol kas vamzdžiai atitekančios dujos yra pigesnės nei tanklaiviais gabenamos SGD.
Tačiau, V.Nesterovo nuomone, Europos vartotojai greičiausiai bus pasirengę mokėti brangiau, kad tik turėtų daugiau tiekėjų.
Kita vertus, patiems amerikiečiams labai svarbu eksportuoti kuo daugiau dujų, kad gavybos sektorius gyvuotų.
„Gali būti taip, kad JAV kompanijos Europos Sąjungai ar Azijos valstybėms dujas pardavinės netgi pigiau negu jų savikaina, kad tik nesusidarytų pertekliaus valstybės viduje ir laikytųsi deramos kainos.
Juk jiems svarbiausia – Šiaurės Amerikos, o ne Europos ar Azijos rinkos“, – aiškino kompanijos „Alor Broker“ ekspertas Aleksejus Antonovas.
Tai reiškia, kad artimiausiais metais „Gazprom“ teks gerokai pasistumdyti su tiekėjais iš JAV.
Galvą kelia „Rosneft“
Įdomu, kad ir pačioje Rusijoje dujų koncerno pozicijos ėmė silpti, ypač dėl jam priklausančios monopolinės teisės eksportuoti šią žaliavą į užsienio valstybes.
Konkurentu gali tapti „Rosneft“. Ši kompanija ne tiktai tapo didžiausia Rusijoje naftos gavybos įmone, bet jau ir užima antrąją vietą pagal dujų gavybos apimtį.
Iki 2020-ųjų „Rosneft“ ketina šį verslą dar išauginti ir per metus išgauti apie 100 mlrd. kubinių metrų dujų.
Suprantama, kad jas reikia kam nors parduoti.
Todėl dar praėjusių metų gruodį „Rosneft“ vadovas šalies prezidentui Vladimirui Putinui pranešė, kad įmonė derasi su BP dėl 16 metų dujų tiekimo per Vokietiją sutarties.
I.Sečinas tvirtino, kad panaikinus „Gazprom“ monopolines teises „Rosneft“ į biudžetą kasmet papildomai sumokės daugiau nei 500 mlrd. rublių (7,93 mlrd. eurų). O tuštokam Rusijos iždui tai labai praverstų.
