Elektros kaina augo visose rinkose aplink Baltijos jūrą

Praėjusią savaitę, vasario 6-12 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina paaugo 12 proc. iki 40,9 eurų už megavatvalandę (EUR/MWh). Elektros kainos augo ir kitose Baltijos jūros regiono valstybių rinkose. Švedijos trijose prekybos zonose kaina šoktelėjo 19 proc., o SE4 zonoje – 9 proc. Kainas augino padidėjęs elektros suvartojimas. Be to, vėjo elektrinių gamyba išliko žema, mažiau gamino hidroelektrinės. Norvegijoje smarkiai atšalus orams keliose hidroelektrinėse užšalo vandens įtraukimo sistemos.

Vasario 6-12 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 26 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 52 proc.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Vasario 6-12 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 26 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 52 proc.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-02-13 14:27, atnaujinta 2017-04-10 04:56

Lietuvoje importuota 78 proc. suvartotos elektros, 26 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 23 proc. – iš Švedijos, o kiek daugiau nei pusė elektros – iš trečiųjų šalių. Spustelėjus šaltukui Baltijos šalyse elektros suvartojimas ūgtelėjo 4 proc., o vietos elektrinės pagamino 8 proc. daugiau elektros. Vėjo elektrinių gamyba augo daugiau nei du kartus, vien Lietuvoje vėjo parkai pagamino tris kartus daugiau elektros. Šiluminių elektrinių gamyba taip pat paaugo 6 proc. Dėl planinių remontų Latvijos hidroelektrinėse bendra Baltijos šalių hidroelektrinių gamyba sumažėjo 17 proc.

Praėjusią savaitę tam tikromis valandomis tarptautinės jungtys tarp Baltarusijos ir Lietuvos buvo išnaudojamos beveik 100 proc. ir buvo stebima, kad linijos nepersikrautų. Be to, vasario 9-10 d. atsijungus valdymo sistemoms Nybru keitiklyje 25 valandas neveikė Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“.

Vasario 6-12 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 26 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 52 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 28 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 31 proc., o Lietuvos kryptimi – 26 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 47 proc., o Švedijos kryptimi – 3 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.