Jungties gedimas ribojo didesnį kainų kritimą
Daugiausiai elektros kaina smuktelėjo Latvijoje – 17 proc. iki 31,48 EUR/MWh. Lietuvoje ji mažėjo 16 proc. iki 31,99 EUR/MWh, o Estijoje – 8 proc. iki 31,46 EUR/MWh.
Kainų pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo orai ir didelis kritulių kiekis tiek Baltijos regione, tiek Šiaurės šalyse, o pastarosiose taip pat prisidėjo ir dažniau pasirodęs vėjas.
Išaugęs kritulių kiekis Latvijoje pakėlė vandens lygį Dauguvos upėje, o tai lėmė, kad hidroelektrinėse pagaminta 38 proc. daugiau elektros – 48 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje didesnį kainos mažėjimą ribojo iki vasario 23 d. neveikusi „NordBalt“ jungtis. Vis tik išaugusios vietinės elektros gamybos ir importo iš Lenkijos bei Kaliningrado apimtys užkirto kelią galimoms neigiamoms pasekmėms.
Lietuvoje pagaminta daugiau elektros
Kartu su kainų mažėjimu užfiksuotas iš elektros suvartojimo kritimas – Baltijos šalyse elektros poreikis smuktelėjo 2 proc. iki 530 GWh. Lietuva suvartojo 204 GWh, Latvija – 150 GWh, o Estija – 176 GWh elektros energijos.
Vietinės elektros gamyba regione nukrito 10 proc. iki 407 GWh. Latvijoje ir Estijoje gamyba mažėjo dėl sumenkusio elektros poreikio, atitinkamai gamybos apimtys siekė 126 GWh ir 215 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros pagaminta daugiau nei ankstesnę savaitę – 66 GWh.
Taigi Lietuva pagamino 34 proc. reikalingos elektros, Latvija – 84 proc., o Estija – 122 proc. arba 22 proc. daugiau nei suvartojo. Iš viso Baltijos šalyse pagaminta 77 proc. visos reikalingos elektros energijos.
Karolis Bagdonas yra „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas
