Pasak jo, gamtinių dujų rinkos sukūrimas Baltijos šalyse kainuos mažiausiai pusantro milijardo eurų, arba 230 eurų kiekvienam iš likusių Baltijos šalyse gyventojų.
Iki šiol Latvijos ir visų Baltijos šalių gamtinių dujų rinka egzistavo tik ta prasme, kad Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ patronuojamos bendrovės parduodavo iš patronuojančios bendrovės gautas dujas dideliems ir mažiems vartotojams už suderintą su vietinėmis valdžios institucijomis kainą. Rinkos elementas šiuose santykiuose buvo ir „Gazpromo“ išskaičiavimai nereikalauti pernelyg aukštos kainos už savo prekę, kad jau esami klientai nepradėtų vietoj dujų naudoti naftos produktus, anglis, medieną ir elektros energiją, gautą nedeginant gamtinių dujų.
Tokie santykiai buvo įforminti praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje ir nesikeitė Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą. ES nereikalavo panaikinti „Gazpromo“ monopolinės teisės, kol nepasibaigs sutartyse numatyti terminai, bet tuo pačiu sukūrė dujų rinkos taisykles ateičiai, kada minėta monopolinė teisė nustos galioti ir Baltijos šalys bus įjungtos į bendrą Europos gamtinių dujų tiekimo tinklą. ES sutiko dalinai apmokėti Baltijos šalių magistralinių dujotiekių sujungimą su Europos tinklu.
Pirmasis ES pasiūlymas buvo toks: pastatyti bendrą Baltijos šalių suskystintų gamtinių dujų terminalą, apie kurio buvimo vietą trys regiono šalys ilgai ginčijosi, kol lietuviai nepasistatė savo terminalo dujoms priimti (užsakė Pietų Korėjoje laivą, kuris yra pereinamasis rezervuaras tarp dujas atplukdančių laivų ir krante esančio dujotiekio).
Dabar lietuviai galvoja, kas sutiks pirkti dujas už kainą, į kurią įtraukti, be kita ko, terminalo įrengimui išleisti 700 mln. dolerių, o juos reikia grąžinti per 10 metų. Rezultatas tas, kad lietuviai jau priversti naudoti dujas, kurios pabrango maždaug taip pat, kaip Latvijoje elektra dėl privalomų pirkimų komponento įtraukimo. Baltijos dujų rinka, kaip mano lietuviai – tai tokios dujų kainos primetimas Latvijos ir Estijos vartotojams.
Latvija stengiasi neatsilikti nuo Lietuvos ir pabrėžia, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas, nesujungus jo su Inčiukalnio dujų saugykla, yra nepajėgus vaidinti reikšmingą vaidmenį aprūpinant Baltijos šalis dujomis. Vasarą įsigytas dujas reikia pumpuoti iš Lietuvos į Latviją, žiemą – iš Latvjos į Lietuvą, už ką lietuviai turi mokėti Latvijai. Dėl pernai įvykdyto bendrovės „Latvijas gāze“ (LG) padalinimo į dujų prekybos ir jų laikymo įmones paskaičiuota, kad nuo 2003 metų LG investavo vien tik į Inčiukalnio dujų saugyklą 120 mln. eurų, o ateityje į dujų saugyklą būtina investuoti dar 190 milijonų. Lietuviai ir estai maloniai kviečiami dalyvauti padengiant šią sumą.
Estija įdėjo daug pastangų ir pasiekė savo – ji taip pat gali pateikti sąskaitą Latvijai ir Lietuvai. Estijai pavyko gauti ES sutikimą būti sujungtai su Suomijos dujotiekiais – įgyvendinti dviejų šalių projektą „Balticconnector“, pagal kurį Baltijos jūroje Suomių įlankos dugnu bus nutiestas dujotiekis už 250 mln. eurų, 187 mln. iš šios sumos skirs ES.
Lietuva per šį laiką išėjo į dujotiekio statybos antrąjį ratą. Su ES suderinta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis, kurios statyba kainuos 558 mln. eurų, iš kurių 295 mln. skirs Europos Sąjunga.
Galimas daiktas, liks ir magistraliniai dujotiekiai iš Rusijos, kuriais vienais galima aprūpinti Baltijos šalis dujomis. Rezultatas bus tas, kad Baltijos šalyse susidarys dujų perteklius, visi jas norės parduoti, ir atsitiks taip, kad jos bus atiduodamos vos ne už dyką, ką ir buvo norėta pasiekti. Tačiau labiau tikėtinas visiškai priešingas rezultatas: dujos pabrangs, kadangi į jų kainą bus įskaičiuoti visi aukščiau minėti įrenginiai ir kitos sąnaudos.
Vartotojams teks išlaikyti didmenininkus ir mažmenininkus su visomis jų išlaidomis, kurios susidarys jiems valdant savo biržą ar keletą biržų, tarp savęs sudarinėjant sutartis, kuriant reklamą ir t.t. Kuo mažiau liks vartotojų, mokančių už šį sumanymą, tuo daugiau tie likę vartotojai su valstybės biudžeto lėšomis finansuojamomis įstaigomis priešakyje bus priversti mokėti už beveik tuščių arba visiškai tuščių dujotiekių išlaikymą.
*** Sąskaita už dujas
Latvijos įmonės ir gyventojai turės apmokėti savąją šių išlaidų dalį:
— 250 mln. eurų už dujų vamzdžius Suomių įlankoje;
— milijonus eurų dujų prekybai ir prekybininkams išlaikyti;
— 310 mln. eurų už dujų saugojimą Inčiukalnyje;
— 700 mln. JAV dolerių už laivą Klaipėdos uoste;
— 558 mln. eurų už dujų vamzdžius Lietuvoje ir Lenkijoje.
Parengė Leonas Grybauskas
