Būtina glaudesnė integracija
Forumo pranešėjas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas įsitikinęs, kad šiandien elektros rinka Lietuvoje yra brandos stadijoje.
„Rinkoje pastebime vis mažiau bandos jausmo, kiekvienas dalyvio sprendimas – individualus, pasvertas, įvertintas remiantis statistika ir prognozėmis. Ir svarbiausia – rinka yra likvidi, – sako D. Virbickas. – 2010 m. lygiaverčių didelių konkurentų turėjome vos keturis, realiai tarpusavyje konkuravo „Lietuvos energijos“, „Latvenergo“, „Eesti energia“ ir „Interrao“ dukterinės įmonės. Dabar su šiais senbuviais konkuruoja nuo kelių iki keliolikos stambių Lenkijos ir Švedijos elektros prekybininkų. Pridėkime dar kitus integruotos ES rinkos dalyvius iš Suomijos, Norvegijos, Danijos. Per 2015 m. „Nord Pool“ elektros rinkos Šiaurės ir Baltijos šalių prekybos zonose suprekiauta 374 TWh elektros – tai visiškai naujos galimybės kiek daugiau nei 10 TWh per metus suvartojančios Lietuvos elektros vartotojams.“
D. Virbickas akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos tikslą – sukurti Energetikos sąjungą, – yra būtina suvokti regioninio bendradarbiavimo galimybių svarbą ir glaudesnę ES integraciją energetikoje – tai padėtų užtikrinti ilgalaikį ir patikimą energijos resursų užtikrinimą visiems ES vartotojams.
Pagrindinis rūpestis – energijos kaina
Estijos bendrovės „Eesti Energia“ generalinis vadovas Hando Sutteris pritaria, jog gerai veikianti vieninga energetikos rinka yra geriausias būdas užtikrinti prieinamas elektros energijos kainas ir garantuoti energijos tiekimą. Tačiau jis pastebi, jog tolimesnių procesų įgyvendinimui trukdo valstybių kišimasis.
„Dažnai nekoordinuotas valstybių kišimasis į elektros energijos rinkos reguliavimą, veda prie reikšmingų didmeninės elektros energijos rinkos iškraipymų, sukeliančių neigiamas pasekmes investicijoms ir prekybai tarp valstybių“, – teigia H. Sutteris.
H. Sutter teigimu, šiandien vienas svarbiausių rūpesčių yra tai, jog elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje netinkamai atspindi energijos gamybos pajėgumų vertę.
„Planuojama, jog artimiausią dešimtmetį elektros energijos gamyba bus decentralizuota ir dar labiau kintanti, išaugs Baltijos šalių tarpusavio priklausomybė, todėl labai svarbu, kad būtų priimti atitinkami strateginiai sprendimai regioniniu mastu, kurie sudarytų tinkamą konkurencinę aplinką įvairioms technologijoms ir pagerinant kainų dinamiką paskatintų investicijas“, – sako H. Sutteris.
Auga atsinaujinančių išteklių svarba
Bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ generalinė direktorė Eglė Čiužaitė, kalbėdama apie pokyčius elektros energijos rinkoje, atkreipia dėmesį į sparčiai didėjančią konkurenciją ir augančią atsinaujinančių energijos išteklių rinką.
„Į rinką patenka vis daugiau iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gaminamos elektros energijos, kuri iš alternatyvios jau irgi tampa tradicine. Lietuvoje praėjusiais metais ji patenkino rekordiškai daug – beveik penktadalį šalies elektros energijos poreikio. AEI generacija nuolat auga, tokiai energijai pagaminti naudojamų technologijų kainos mažėja, energija iš AEI tampa vis labiau prieinama ir be valstybės skiriamų subsidijų, o tai kelia išties rimtų iššūkių tradicinei gamybai“, – tvirtina E. Čiužaitė.
Į besikeičiančias rinkos sąlygas „Lietuvos energijos gamyba“ reaguoja siekdama prisitaikyti prie rinkos poreikių ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.
„Pirmiausia, keičiasi mūsų elektrinių gamybos režimai. Pavyzdžiui, kombinuoto ciklo blokas 2016 m. buvo tai įjungiamas, tai vėl išjungiamas net 58 kartus, kad patenkintų elektros energijos poreikį ir prisidėtų prie jos kainų stabilizavimo. Kruonio HAE avarinio rezervo aktyvavimų kartų skaičius taip pat kone triskart viršijo ankstesnių metų rodiklį. Bendrovė taip pat siekia kuo geriau atliepti klientų lūkesčius, turimą patirtį pritaikyti kituose energetiniuose objektuose, o pradėdama plėtros projektus siekia atlikti visapusišką kaštų ir naudos analizę, kad projektai būtų komerciškai gyvybingi“, – pasakoja pašnekovė.
