Kitaip nei tikėtasi metų pradžioje, naftos kainos nedemonstruoja net ir lėto atsigavimo. OPEC, Rusijos ir kitų naftą išgaunančių šalių susitarimas riboti žaliavos pasiūlą siekiant pakylėti rinkos kainą skatino laukti brangstančios naftos. Tačiau šiam karteliui koją toliau kiša itin gyvybinga JAV skalūninės naftos industrija. Aktyvių, žaliavą išgaunančių platformų skaičius JAV tolygiai auga, o atsigaunanti naftos produkcija dalinai atsveria OPEC pasiūlos apkarpymą.
Galima sakyti, kad nei OPEC, nei kiti rinkų dalyviai iki galo neįvertino skalūninės naftos verslo užsispyrimo – aktyviai karpydamos kaštus ir didindamos efektyvumą šio sektoriaus įmonės sugebėjo išsaugoti pelningumą prie daug žemesnių naftos kainų nei anksčiau skaičiuotas pelno slenkstis. Prie neišsipildančių OPEC planų taip pat gali prisidėti ir sugrįžtantis investuotojų nerimas dėl lėtėjančio ekonomikos augimo Kinijoje, rinkose pasireiškęs krentant industrinių metalų kainomis. Sustojęs augimas Kinijoje apribotų metalų, naftos ir daugelio kitų žaliavų paklausą pasaulio rinkose. Jei šalies ekonominiai rodikliai suprastės, naftos, metalų ir kitų industrinių žaliavų kainos gali toliau kristi.
Daugelyje ekonomikos prognozių šiais metais vyravo lūkestis, jog žemos palyginamosios bazės efektas gerokai padidins energijos infliaciją, o kartu ir bendrą vartotojų kainų infliaciją. Šis efektas didžiausią poveikį turėjo ankstyvą pavasarį, kai nafta kainavo maždaug ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Vis dėlto, šiuo metu žaliavos kaina yra beveik tokia pati, kokia buvo pernai gegužę. Jei rinkose naftos kaina ir toliau demonstruos tokį silpnumą, palyginamosios bazės efektas visiškai dings iš infliacijos rodiklių. Taip pat, tolygiai kylančiomis naftos kainomis paremtas infliacijos prognozės gali tekti sumažinti.
Lietuvoje metinė energijos kainų infliacija kovą siekė net 6,9 proc., o bendras vartotojų kainų rodiklis jau fiksuoja 3,5 proc. metinę infliaciją. Išnykus naftos kainų efektui infliacija Lietuvoje turėtų būti kuklesnė. Vis dėlto tikėtis, kad nebebrangstanti nafta visiškai sustabdys kainų kilimą negalima. Lietuvoje, skirtingai nei likusioje euro zonoje, kainų kilimas be maisto ir energijos įtakos tolygiai spartėja dėl augančių darbo sąnaudų ir gyvybingos vidaus paklausos. Todėl nors žemumose besilaikančios naftos kainos sumažins bendrą metinę infliaciją, Lietuvoje kainų augimo tempas išliks spartesnis nei daugelyje euro zonos šalių.
Povilas Stankevičius yra DNB banko analitikas
