Rusijos koncernas „Gazprom“ suderino dujotiekio „Nord Stream-2“ statybos finansavimo schemą. Pusę investicijų užsikraus ant savo galvos Rusijos monopolistas, kitą pusę – penkios Europos bendrovės, kurios iš esmės davė garantiją, kad gins Rusijos interesus kovoje su dujotiekio tiesimo priešininkėmis – Lenkija, Danija ir Ukraina. Ekspertai mano, kad persvara bus dujų transportavimo projekto dalyvių pusėje, rašo Nikolajus Makejevas portale „mk.ru“.
Europai labai reikia Rusijos „žydrojo kuro“ ir objektyviai reikia, kad "Nord Stream-2" pradėtų veikti, įsitikinęs straipsnio autorius. Nepaisant to, kad jo statybos klausimas sukels daug emocijų ir įkaitins Europos Sąjungos šalių santykius.
Be „Gazprom“, parašus po susitarimu dėl investavimo į "Nord Stream-2" padėjo Prancūzijos kompanija „Engie“, Austrijos „OMV“, olandų ir britų bendrovė „Royal Dutch Shell“ bei vokiečių „Uniper“ ir „Wintershall“.
Šios bendrovės pažadėjo finansuoti 50 proc. visos projekto kainos, kuri vertinama 9,5 mlrd. eurų. Kiekvienos iš jų indėlis bus apie 950 mln. eurų. „Gazprom“ investuos likusias lėšas ir liks vienintelis projektą vykdančios bendrovės „Nord Stream-2 AG“ akcininkas.
Dujotiekio „Nord Stream-2“, turinčio sujungti Rusiją ir Europą naujomis dujų tiekimo linijomis, kurių bendras pajėgumas 55 mlrd. kubinių metrų per metus, tiesimo projekto detalės buvo aptarinėjamos nuo praėjusių metų rugpjūčio. Iš pradžių Europos bendrovės planavo tapti „Nord Stream-2 AG“ akcininkėmis, įsigydamos po 10 proc. šios įmonės akcijų, ir palikti koncernui „Gazprom“ 50 proc. akcijų.
Tačiau vėliau ši schema buvo pakeista, ir europiečiai atsisakė tapti projektą vykdančios bendrovės akcinio kapitalo dalininkais, prisiimdami investicinius įsipareigojimus. Kaip portalui „mk.ru“ sakė šaltinis iš "Gazprom“, ši priemonė buvo priverstinė.
Prieš vamzdžio tiesimą pasisakė Lenkija, kuri pasiskundė ES dėl kylančios grėsmės, kad Europos rinkoje gali sustiprėti „Gazprom“ monopolis. Vėliau panašias pretenzijas pareiškė Ukraina. Paskutinė sutrukdyti "Nord Stream-2" statybai nusprendė Danija, pareikšdama, kad projektas gali pakenkti šalies nacionaliniam saugumui.
„Atsižvelgiant į tai, buvo peržiūrėtos sutarties sąlygos dėl Europos investuotojų dalyvavimo mechanizmų. ES partneriai primygtinai nereikalavo savo dalies projektą vykdančioje bendrovėje „Nord Stream-2 AG“, kadangi būtų reikėję laukti nacionalinių reguliavimo institucijų pritarimo, o tai galėjo užvilkinti statybos procesą.
Tačiau jie pasiliko teisę išpirkti bendrovės akcijas baigus įgyvendinti projektą“, – paaiškino „mk.ru“ šaltinis. Kaip tvirtina tiek Rusijos, tiek Europos bendrovių atstovai, sudarius naują susitarimą praktiškai niekas nebetrukdo tiesti dujotiekį.
Be to, investuotojai iš ES pažadėjo jau šiais metais atidaryti 1,425 mlrd. eurų sumos kredito liniją (po 285 mln. eurų kiekvienas iš jų). Tai leis nevėluoti, laikytis "Nord Stream 2" statybos grafiko, o darbai turėtų būti baigti 2019 metų pabaigoje.
Tačiau kliuvinių, galinčių sužlugdyti šiuos planus, vis dar lieka, tęsia N.Makejevas. Leidimus dujotiekio statybai oficialiai turi duoti visos suinteresuotos šalys: Vokietija, Suomija, Švedija ir Danija, per kurių akvatorijas eis dujotiekio trasa, taip pat Latvija, Lietuva, Lenkija ir Estija, dalyvaujančios konsultacijose dėl "Nord Stream-2". Planuojama, kad derinimo procesas bus baigtas vasaros pabaigoje.
Tačiau, anot ekspertų, projekto dalyviai turi gerą galimybę apeiti visas šias kliūtis. Pavyzdžiui, „Standard & Poor’s“ analitikai mano, kad „Nord Stream-2 AG“ akcinio kapitalo struktūros pakeitimas leis įmonei tapti nepriklausoma nuo Lenkijos reguliatoriaus formalaus pritarimo, kadangi „ Gazprom“ nevykdo veiklos Lenkijoje.
Danija, savo ruožtu, gali paskelbti "Nord Stream-2" statybos moratoriumą tik pakeitusi savo teisės aktus, kuriuose pataisas turi padaryti šalies parlamentas. Valdančiosios kompanijos „BK-Sbereženija“ analitinio departamento vadovo Sergejaus Suverovo nuomone, mažai tikėtina, kad Kopenhaga aktyviai stengtųsi sutrukdyti įgyvendinti Rusijos projektą.
Danija daugiau nei 15 metų negali suderinti dujotiekio „Baltic Pipe“, kuris turi sujungti ją su dujų telkiniais Šiaurės jūroje, statybos. Jo perdavimas eksploatuoti įvyks ne anksčiau kaip 2022–2023 metais.
Tuo pačiu nuo 2020 metų Kopenhaga galės gauti rusiško kuro iš Vokietijos – tam pasitarnaus "Nord Stream-2". Danija jau aptarė šią galimybę.
„Atsižvelgiant į tai, kad dabar Europos investuotojų į „Nord Stream-2“ spaudimas šiai šaliai padidės, tikėtina, kad Danijos valdžios institucijos patvirtins projekto įgyvendinimą.
Be kokiu atveju, „Nord Stream-2“ įkaitins santykius ES viduje. O teigiamas sprendimas dėl jo statybos reikš, kad jėgos, simpatizuojančios šiuo klausimu Rusijai, Europos Sąjungoje dominuoja“, – pažymi S.Suverovas.
Ką ir bepridursi. Rusija gerai įvaldžiusi Gajaus Julijaus Cezario principą: „Divide et impera!“ (Skaldyk ir valdyk!).
Parengė Leonas Grybauskas
