Tiesa, tiems, kurių išlaidos šildymui sieks 15 proc. visų pajamų, Seimo nutarimu bus mokamos kompensacijos, tačiau tam, kad tokios įstatymo pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Anot Lietuvos biomasės energetikos asociacijos "Litbioma“ atstovų, retai kada atkreipiamas dėmesys, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų šildosi biokuru, kuriam netaikoma jokia PVM lengvata.
Prašo permainų
„Litbioma“ valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad asociacijos nuomone, turėtų būti taikoma daugiau PVM lengvatų.
„Asociacijos nuomonė – tai, kad jei PVM lengvata yra nuimama – ištaisoma socialinė lygybė, bet norint kalbėti apie tvarkymąsi namų ūkiuose, tai galėtų būti teikiamos nuolaidos, lengvatos ir privačių namų gyventojams, kurie šildymui naudoja biokurą: malkas, skiedras ir t.t.“, - pareiškė R.Lapinskas, pridurdamas, kad šildymas nėra tokia pati prekė, kaip kitos pramonės prekės.
„Šildymas yra neišvengiamas ir yra pirmo būtinumo prekė, kuri naudojama mažiausiai 7 mėn. per metus. Tai – labai didelė išlaidų dalis šeimų krepšeliuose. Manome, kad laikytis nuomonės, jog PVM turi būti visiems vienodas yra neteisinga, nes PVM yra ne tikslas, o priemonė sureguliuoti rinką. PVM lengvata šildymui galėtų ir toliau tęstis, o Seimas vakar priimdamas svarstymus apie PVM lengvatos nepratęsimą padarė klaidą.
Tiems namams, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, PVM lengvata turėtų galioti ir atsinaujinančiai energetikai“, - teigė R.Lapinskas.
Jei PVM lengvata atsirastų ir biokurui, tokiu būdu būtų sprendžiamas ir namų ūkių modernizavimas. Visgi pasak biomasės energetikos asociacijos, dabar viskas panašu į valstybės pasipinigavimą.
„Iš vienos pusės valstybė pakelia PVM, iš kitos pusės - suteikia viltį žmonėms tai kompensuoti, bet žmonės turės eiti ištiesę rankas ir prašyti išmaldos“ - sakė R.Lapinskas.
Lietuva - lyderis pasaulyje?
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos "Litbioma“ prezidentas, „Enerstenos“ įmonių grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas ypatingai pabrėžė biokuro naudojimo naudą Lietuvai bei jos puikią poziciją visame pasaulyje.
"Lietuva, per paskutinius 10 metų tapo tikras lyderis pasaulyje. Skaičiai prilygsta tokioms šalims, kaip Švedija ar Suomija, kurie nusprendė atsisakyti iškastinio kuro. Mes esame žvaigždė šioje srityje. Bus šį mėnesį ir rimtų vizitų iš užsienio. Jie užsuka pasižiūrėti į Lietuvą, kaip mes dirbame ir kaip mums taip puikiai sekasi“, - apie Lietuvos situaciją pasaulyje kalbėjo V.Ramanauskas.
Buvo suskaičiuota, kad per praėjusius metus buvo suvartota apie 650 tūkst. tonų naftos ekvivalentės biomasės. „Tokį kiekį gali atvežti apie 118 tūkst. vilkikų. Skaičiai rodo, kad tai mūsų ekonomikai yra didžiulis postūmis“, - pridūrė direktorius.
Pasak jo, tiesiog daug kas nesupranta, kad biokurą galima naudoti ir miestuose.
„Žmonės galvoja, kad tai įmanoma tik kaimuose. Jei kalbėtume apie Kauną, jis uždegė žalią šviesą biokuro energetikai, tad ten šilumos kaina sumažėjo 45 proc.“, - skaičius pateikė V.Ramanauskas.
Biokuro energetikos sektoriaus darbuotojų skaičius 2016 m. buvo apie 7500, tačiau 2020-aisiais planuojama, kad darbuotojų skaičius sieks apie 10 tūkst. žmonių.
Lietuvos biomasės energetikos asociacija "Litbioma“ šiuo metu vienija 55 narius.
