Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio nuomone, būtina įsigilinti į visus gautus dokumentus ir sulaukti gyventojų, vietos specialistų įžvalgų.
„Labai svarbu suformuoti aiškią ir išsamią poziciją, į kurią, tikimės, atsižvelgs poveikį sukeliančios šalys – Vokietija, Danija, Švedija, Suomija, Rusija. Abejonių kelia ateityje projektuojamas ES dujų poreikis: atsižvelgus į tarptautinius susitarimus, Paryžiaus konvenciją, investicijas į atsinaujinančią energiją bei biokurą, gamtinių dujų suvartojimas regione turėtų kristi“, – įsitikinęs V. Auglys.
Projekto rengėjų teigimu, 2035 m. gamtinių dujų poreikis Europoje išliks panašus į suvartotą 2015 m.
„Nord Stream 2“ projekte, kurį pradedamas 2018 m. II ketvirtį, planuojama tiesti du papildomus dujotiekio vamzdynus, pajėgius transportuoti 55 mlrd. m3 gamtinių dujų per metus, šalia Baltijos jūros dugne jau esančio pirmojo dujotiekio.
Teigiama, kad Šiaurės srauto plėtra turėtų palaikyti 3 esminius ES energijos tikslus: energijos saugumą (užtikrinant alternatyvą dabartiniams energijos šaltiniams), prieinamumą (pasiūla leis sumažinti kainas, todėl dujos taps prieinamos didesnei daliai žmonių) bei tvarumą (degant gamtinėms dujoms, oro tarša yra perpus mažesnė nei deginant anglį.
Baltijos jūra – labai jautri bet kokiam neigiamam poveikiui, o jos dugne nuo Antrojo pasaulinio karo yra likę cheminio ir konvencinio ginklo, nuo nuskendusių laivų iki toksinių medžiagų.
„Nord Stream AG“ atstovai užtikrino, kad dugno tyrimams buvo naudotos naujausios technologijos, leidžiančios įvertinti objektus net iki 0,2 m diametro, todėl dujotiekio planas yra labai tikslus ir kliūtys bus apeinamos. Be to, bandyta išsklaidyti abejones dėl vamzdyno tiesimo metu sukeliamų dugno chemikalų, – teigta, kad jų poveikis yra labai laikinas ir lokalus, todėl žuvims įtakos neturės.
Nors vamzdyną planuojama tiesti aplenkiant Lietuvos išskirtinę ekonominę zoną, Baltijos jūra yra svarbi šaliai tiek ekonominiu, tiek gamtiniu aspektais. Projekto rengėjų teigimu, NordBalt elektros jungčiai su Švedija poveikio statybos darbai daryti neturėtų, tačiau pažeidus jį būtų taikomos kompensacijos nukentėjusioms šalims.
Šiaurės srauto dujotiekio plėtros tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese Lietuva dalyvauja nuo 2013 m. Toks vertinimas yra atliekamas pagal Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) nuostatas, nes didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali daryti reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį. Rusija, kuri neratifikavo šios konvencijos, jos nuostatų laikysis, kiek leidžia nacionaliniai teisės aktai.
