Lenkijos energetikos ministras: Rusijos įtaka Lietuvoje ir Lenkijoje vis dar didelė

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus slapta įrašytą tuometinio užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pokalbį, kuriame jis ragino „paauklėti lietuvius“ dėl Lenkijos investicijų į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, šalies energetikos ministras Krzystofas Tchorzewskis  teigia, kad tai rodo stiprią Rusijos įtaką Lenkijoje ir Lietuvoje. Jis taip pat tikino, kad „Orlen Lietuva“ dirba pelningai, pelno tikimasi ir šiemet.

Lenkijos energetikos ministras Krzystofas Tchorzewskis  pareiškė, kad jį stebina, jog save Lenkijos patriotais laikę politikai neatsižvelgė į šalies interesus ir pokalbius apie siekius pamokyti lietuvius bei parduoti „Orlen Lietuvą“ Rusijos koncernui „Rosneft“ vadino Lenkijos interesų išdavyste.<br> V.Balkūno nuotr.
Lenkijos energetikos ministras Krzystofas Tchorzewskis  pareiškė, kad jį stebina, jog save Lenkijos patriotais laikę politikai neatsižvelgė į šalies interesus ir pokalbius apie siekius pamokyti lietuvius bei parduoti „Orlen Lietuvą“ Rusijos koncernui „Rosneft“ vadino Lenkijos interesų išdavyste.<br> V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 9, 2017, 11:00 AM

K.Tchorzewskis pareiškė, kad jį stebina, jog save Lenkijos patriotais laikę politikai neatsižvelgė į šalies interesus ir pokalbius apie siekius pamokyti lietuvius bei parduoti „Orlen Lietuvą“ Rusijos koncernui „Rosneft“ vadino Lenkijos interesų išdavyste.

„Juokai ir patyčios, pasitelkiami svarstant svarbiausius, strateginius Lenkijos interesus, prilygsta tautos išdavystei“, - Lenkijos televizijai TVP, paviešinusiai slaptus pokalbius, sakė K.Tchorzewskis, komentuodamas R.Sikorskio poklabį su tuometiniu „Orlen“ vadovu Jaceku Krawiec.

Anot jo, dabar paaiškėjo, kad naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose gali gerai dirbti.

„Matyt, kažkas norėjo parodyti, kad planas išlaikyti suverenitetą, kurį gynė prezidentas Lechas Kaczynskis, yra neteisingas ir nuostolingas“, - sakė energetikos ministras.

„Tai rodo, kad Rusijos įtaka Lenkijoje ir Lietuvoje vis dar didelė“, - pridūrė jis.

Pasak K.Tchorzewskio, pernai „Orlen Lietuva“ uždirbo 900 mln. Lenkijos zlotų pelno ir šiemet taip pat turėtų dirbti pelningai.

Kaip skelbia portalas wnp.pl, Lenkijos ministras teigė, kad Lenkija juda Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo kryptimi, padedant Lietuvai atsiskirti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.

Pasak buvusiai Lietuvos Vyriausybei artimų šaltinių, Lenkija iki šių metų blokavo arba vėlino Lietuvai svarbius energetikos projektus, pirmiausiai sinchronizavimo, reikalaudama „Orlen Lietuvai“ palankesnių krovinių pervežimo geležinkeliais tarifų.

2014 metais kilęs ginčas dėl tarifų išspręstas šių metų birželio pabaigoje, kai „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pagaliau pasiekė kompromisą ir pasirašė susitarimą.

Dar anksčiau, nuo pat 2006 metų, kai „Orlen“ įsigijo Mažeikių gamyklą, Lenkijos koncernas spaudė Lietuvos Vyriausybę jam parduoti dalį „Klaipėdos naftos“ akcijų, kad „Orlen Lietuva“ galėtų nutiesti jam būtiną produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdos uostą. Tačiau Vyriausybei nesutikus, vėliau „Orlen“ tokios idėjos atsisakė.

Pirmadienį portalo tvp.info paviešintas slapta įrašyto pokalbio fragmentas atskleidžia, kad Lenkija prieš 2010 metų Smolensko katastrofą rimtai svarstė Rusijai parduoti naftos koncerno „Orlen“ valdomą „Orlen Lietuvą“, o vėliau, tariantis dėl galimo jos uždarymo, R.Sikorskis ragino J. Krawiecą „paauklėti lietuvius“.

„Noriu paauklėti lietuvius, kad negalvotų, jog ši**ti ant Lenkijos nieko nekainuos“, – kalbėjo R.Sikorskis. Šia citata eksministras pasidalijo ir savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ .

Tiksli pokalbio data nenurodoma, bet anksčiau skelbta, kad R.Sikorskio pokalbiai buvo slapta įrašinėjami per privačius susitikimus Varšuvos restoranuose 2013 ir 2014 metais.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.