Šį projektą įgyvendinantis valstybės valdomas energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ dar praėjusių metų pabaigoje užsitikrino 190 mln. eurų paskolą iš Europos investicijų banko. Be to, jau dabar aišku, kad jėgainės statybos bus paremtos ir iš ES struktūrinių fondų, nes ji visiškai atitinka tiek nacionalinius, tiek ES lygio planus bei nuostatas.
Abejojo, ar veiks efektyviai
Tiek sostinės, tiek statomai Kauno kogeneracinei elektrinei kai kurie oponentai ilgai prieštaravo, teigdami, jog Lietuvoje nebus tiek atliekų, kad šios jėgainės veiktų efektyviai.
Netgi Europos Komisijos (EK) generalinio direktorato direktorius žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas prieš porą mėnesių teigė, kad prieš statant Kauno kogeneracinę elektrinę reikia dar kartą įvertinti atliekų kiekį 2030 ar net 2040 metais.
Jo nuomone, pastačius apdorotas atliekas deginančias elektrines Vilniuje ir Kaune, turint galvoje jau veikiančią Klaipėdoje, būtų viršyti Lietuvai reikalingi atliekų deginimo pajėgumai.
K.Sadausko teigimu, Lietuvoje pritrūktų apdorotų atliekų, kurias galima deginti kaip kurą, pigiau pagaminant šilumą ir elektrą. Anot pareigūno, tokiu atveju neva EK net imtųsi iš naujo svarstyti ES paramos skyrimo galimybes Vilniuje statomai kogeneracinei jėgainei.
Nespėjo deginti atliekų
Tačiau patirtis rodo ką kita. Juk šalies regionuose nuolat kyla „šiukšlių krizės“, kai vienintelė Lietuvoje veikianti Klaipėdos kogeneracinė elektrinė nespėja deginti Klaipėdos regiono ir kitų regionų, taip pat ir Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos apdorotų atliekų.
Pavyzdžiui, Vilniuje jau tenka šias atliekas vežti į Kazokiškių sąvartyną pažeidžiant ES direktyvas.
Tuo metu Europos Komisija dar 2017 metų vasarį atmetė skundus ir nutraukė tyrimą, kurio metu buvo ginčijamas Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių įgyvendinimo reikalingumas.
Be to, EK 2016 metų rugsėjį leido suteikti valstybės pagalbą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui.
Tokie viešumoje nuskambėję prieštaringi teiginiai Europos Parlamento narį Valentiną Mazuronį paskatino kreiptis išaiškinimo į Europos Komisijos narę Coriną Cretu, kuri atsakinga už regionų politiką.
„Viešumoje pasirodė įvairių komentarų, kad EK gal finansuos, o gal nefinansuos šių projektų. Nusprendžiau išsiaiškinti, kokia yra oficiali Komisijos pozicija“, – „Lietuvos rytui“ sakė europarlamentaras.
Komisarė tarė aiškų žodį
Europos Komisijos narė aiškiai išdėstė, kad mūsų šalis ES finansavimą naujoms atliekų deginimo jėgainėms gali gauti tik tuo atveju, jei tai atitinka nacionalinius atliekų tvarkymo projektus ir ES direktyvą dėl atliekų.
„Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas buvo pripažintas tinkamu gauti paskolą, kurią užtikrina Europos strateginių investicijų fondas.
Ši elektrinė yra labai svarbių projektų, kurie bus finansuojami pagal 2014–2020 metų Lietuvos Sanglaudos politikos programą, planuose“, – pranešė eurokomisarė.
Sostinėje įgyvendinamą projektą teigiamai įvertino EK nepriklausomi ekspertai, patvirtinę, kad jis yra pagrįstas, tikslingas, atitinkantis ES direktyvas, o jį įgyvendinus bus sukurta apčiuopiama ekonominė ir socialinė nauda visuomenei.
Po tokio sprendimo Finansų ministerija EK pranešė apie atrinktą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą ir pateikė visus dokumentus dėl jo atliekų dalies finansavimo.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tai buvo vienas paskutinių ir svarbiausių projekto vertinimo etapų prieš pasirašant sutartį dėl jo finansavimo ES lėšomis.
Mūsų šalis gali gauti paramą tik vienai jėgainei, deginsiančiai neperdirbtas komunalines atliekas, o jos pajėgumai gali siekti 160 tūkst. tonų per metus.
Tačiau tai, kad būsimoji sostinės kogeneracinė elektrinė bus finansuojama iš ES fondų, tikrai nereiškia, jog negalima statyti ir kitų, jei valstybei tai atrodo reikalinga.
„Komisijos tarnybos neturi oficialios pozicijos dėl Lietuvos planų pastatyti energiją iš atliekų gaminančią elektrinę Kaune, nes tai nėra susiję su ES finansavimu.
Lietuvos valdžiai lieka pačiai nuspręsti, ar jos reikia, kokie bus atliekų srautai, jėgainės galingumas ir kur kurti tokią infrastruktūrą“, – tvirtino eurokomisarė C.Cretu.
Nauja atliekas deginsianti kogeneracinė elektrinė Vilniuje Lietuvai reikalinga ir jai bus skirta ES parama. Tuo metu dėl panašios jėgainės Kaune palikta spręsti pačiai valstybei.
Nuspręsti turi atsakingos Lietuvos institucijos
Arnoldas Pranckevičius, EK atstovybės Lietuvoje vadovas: „Kiek ir kokių kogeneracinių jėgainių statyti Lietuvoje, pirmiausia yra Lietuvos institucijų sprendimas. Taip pat primename, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Europos investicinis bankas (EIB) ir „Lietuvos energija“ pasirašė susitarimą dėl 190 mln. eurų paskolos naujos kogeneracinės jėgainės statyboms Vilniuje finansuoti. Ši EIB paskola šiam projektui bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo, dar vadinamo Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude’o Junckerio planu. Tikimės, kad šios investicijos turėtų padėti didinti energijos efektyvumą ir skatinti konkurenciją vietos rinkoje.“
