„Lukoil“ atstovo Sergejaus Žideliajevo teigimu, kol kas statybos darbų pradžiai leidimas nėra gautas, tačiau gręžimo darbų pradžia planuojama 2018 metais. „Lukoil“ pranešime nurodoma, jog minėtoje šelfo dalyje galimai atsiras net trys nauji gręžiniai. Atlikti tyrimai parodė, kad minėtame plote esama apie 4 milijonų tonų naftos, kurios gavyba galėtų užtrukti iki 48 metų.
Rusijos naftos kompanijos planai glumina Lietuvos aplinkosaugininkus, mat techninės nelaimės atveju Kuršių nerijos lauktų tragiškos pasekmės.
Lietuvos politikai sunerimo
Tai, kad Rusijos bendrovė „Lukoil“ ketina statyti daugiau naftos platformų buvo naujiena Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser bei Europos Sąjungos ambasadoriui Rusijoje Vygaudui Ušackui.
Kiek anksčiau naujienų portalui lrytas.lt Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika yra teigęs, kad tokie koncerno „Lukoil“ planai, apie kuriuos Lietuva nėra informuota, jam yra naujiena.
Parlamentaras tikino situaciją aptarsiantis su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. „Turime siekti, kad jei tokie objektai bus statomi mūsų kaimynystėje, situaciją galėtų įvertinti mūsų ekspertai. Turėtų būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo analizė. Mūsų specialistams turėtų būti sudaryta galimybė apsilankyti šiuose objektuose“, – teigė K.Mažeika.
Pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, turi būti viešai aptartos bet kokios grėsmės į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktai Kuršių nerijai ir numatyta, kaip jų išvengti.
Tarptautinių konvencijų pažeidimai
Prieš trylika metų Kaliningrade pradėjęs veikti Krascovskojės naftos telkinys kodiniu pavadinimu D6 sukėlė aršias aplinkosaugininkų diskusijas. D6 yra Baltijos jūros žemyniniame šelfe labai arti Lietuvos: nuo Kuršių nerijos nutolęs per 22 kilometrus, o nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos – vos per penkis kilometrus.
Ši platforma pradėjo veikti 2004 metų liepą. Prieš tai viešai buvo skelbiama, jog naftos atsargos telkinyje siekia 21,5 mln. tonų, o išgaunamas kiekis – apie devynis mln. tonų. Tiek naftos kiekvienais metais „Lukoil“ planavo išgauti per pirmuosius 10–12 metų, o patį telkinį ketinama naudoti tris dešimtmečius.
Nors Rusija yra prisijungusi prie 1992 metais Helsinkyje pasirašytos Aplinkos apsaugos Baltijos jūroje konvencijos, pagal kurią apie bet kokius pradėtus darbus turi būti iš karto informuotos kaimyninės šalys ir pateikta ekologinės situacijos analizė, planuodama platformos D6 statybą ji nebendradarbiavo su Lietuva. Anot ekspertų, Rusija pažeidė ir 1972 metų konvencijos „Dėl pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos“ reikalavimus, nes pradėjo platformos įrenginių statybos derinimo ir parengiamuosius montavimo darbus tuo metu, kai Kuršių nerija jau buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
