Rangos sutartis numato, kad 48MW galios biokuro katilinė ties Gariūnais, turėtų būti pastatyta ir pradėti veikti 2019 metų pradžioje. Joje ketinama pagaminti beveik dešimtadalį sostinei reikalingos šilumos.
„Pirmasis fondo sandoris yra labai greitas, tačiau tai neturėtų stebinti – pasirengimas BInF truko ne vienerius metus, o „BaltCap“ komanda turi tikslų potencialių infrastruktūros objektų žemėlapį. Nauja jėgainė pakeis sostinės šilumos ūkio pusiausvyrą – daugiau nei pusė Vilniaus poreikiams gaminamos šilumos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Jėgainė bus statoma be subsidijų, jos statyba nebus finansuojama banko paskolomis, todėl palūkanų mokėjimo našta nebus perkeliama ant vartotojų pečių ir leis sumažinti šilumos kainas mieste“, – kalbėjo „BaltCap“ infrastruktūros fondo valdytojas Šarūnas Stepukonis.
Šilumos energijos gamybai bus naudojami du 19,5MW nominalios galios vandens šildymo katilai bei du 4,75 MW galios kondensaciniai dūmų ekonomaizeriai. Katilinės išmetamųjų dujų valymui bus naudojamas kietųjų dalelių šalinimui skirtas multicikloninis įtaisas bei elektrostatinis filtras.
Didžiausia Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ 100 milijonų eurų dydžio fondą „BaltCap Infrastructure Fund“ įsteigė šių metų liepą. Šis fondas investuos į transporto, energetikos ir kitos infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Į 20 metų trukmės fondą investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė bei kiti instituciniai investuotojai. Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondų investicijos į BInF sudaro 60 proc. visų investicijų – tai yra didžiausia vietinių pensijų fondų investicija į vieną fondą per visą Baltijos šalių pensijų fondų istoriją. Ketvirtadalį fondo dydžio – 20 mln. eurų – sudaro Europos investicijų banko investicija, kurią garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) – pagrindinis Investicijų Europai plano (žinomo, kaip Junkerio planas) elementas.
