Atskleistos „saugios" Astravo AE statybų paslaptys verčia krūpčioti

Pareigūnai ne kartą tvirtino, kad atominės jėgainės statybos Astrave yra „pavyzdinės“, o Baltarusija stato „patikimiausią ir nepavojingiausią atominę elektrinę“. Tačiau bet kokia nepalanki informacija iš statybų aikštelės baltarusiams, kurie kadaise nukentėjo nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos, nepasiekiama, rašo Baltarusijos žurnalistas Ruslanas Gorbačiovas. 

 Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br> gazetaby.com nuotr.
 Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br> gazetaby.com nuotr.
 Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br> gazetaby.com nuotr.
 Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br> gazetaby.com nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 11, 2017, 4:38 PM, atnaujinta Oct 11, 2017, 5:14 PM

Baltarusijos laikraštis „Salidarnasc“ atliko žurnalistinį tyrimą, kuriuo siekė sužinoti, kas slepiama statybų aikštelėje, esančioje 18 kilometrų nuo Astravo ir 25 kilometrai nuo sienos su Europos Sąjunga.

„Sienos ten buvo kreivos“

Šių metų vasarą „Salidarnasc“ šaltinis papasakojo apie naujosios elektrinės vienoje statybų aikštelėje – antrojo reaktoriaus – atliekamų darbų kokybę. Geodezininkai nuolat nustatydavo trūkumų, kurie rodė, kad nukrypstama nuo projekto.
 
„Plika akimi buvo matyti, kad sienos ten tikrai kreivos. Vieno centimetro paklaida yra leidžiama, tačiau ten buvo ir 3, ir 7 centimetrų nukrypimas. Techninis prižiūrėtojas nepriimdavo tokio „kokybiško“ darbo. Statybininkai būdavo nuolat nepatenkinti, kad reikia tai nugramdyti ten, kur per daug, tai pridurti ten, kur per mažai. 

Susidarė įspūdis, kad jie nesuvokia, kokios svarbos objekte dirba. Darbo tempas taip pat buvo netinkamas, statybininkai pasakojo, kad jiems trūksta instrumentų“, - pasakojo šaltinis. 

Kad geriau apibūdintų atmosferą Baltarusijos atominės elektrinės statybų aikštelėje, „Salidarnasc“ pašnekovas perpasakojo statybininkų juokelį: „Jie pasakojo, kad statybų pradžioje visiems buvo nusispjauti. Vėliau tvarkos jau buvo daugiau, o ir atsakomybė padidėjo. Tad jei atominėje elektrinėje ir bus sprogimas, tai pirmajame reaktoriuje“. 

Prieš kelerius metus pareigūnai pareiškė, kad pirmasis reaktorius bus paleistas 2017 metais, o dabar startas atidedamas iki 2019-ųjų. 

Menkos algos dar ir vėluoja

Kaip “Salidarnasc” pasakojo elektrinėje buvę žmonės, tikėtina, kad darbininkų abejingumo priežastis – maža alga. Už darbą svarbiausiame strateginiame objekte daug jų gauna 350-400 rublių (150-173 eurų) per mėnesį. 

Tai patvirtina ir Respublinis laisvų darbo vietų bankas, kuris nuolat skelbia pasiūlymus dirbti Baltarusijos AE.  

„Žmonės dirba, kad užsidirbtų. Tad ir dirba tiek, kiek gauna pinigų. Daugelis atvyksta laikinai ir vėliau nebenori čia sugrįžti“, - pasakojo „Salidarnasc“ vienas iš pašnekovų.  

„Žmonės kalba taip: „Neišeisi, nes nėra kur eiti. Tad ir kenčiam“, - sakė montuotojas, dirbęs Baltarusijos AE praėjusių metų rudenį. 

Maža to, „Salidarnasc“ sužinojo, kad kilo problemų net ir dėl mažos algos išmokėjimo ten dirbantiems žmonėms, nors Baltarusijos valdžia gavo beveik 10 mlrd. dolerių paskolą iš Rusijos. 

Nuolat atlyginimai vėlavo į elektrinę atsiųstiems bendrovės „Belelektromontaž“ darbininkams. Kaip sakė įmonės vyriausiasis inžinierius Nikolajus Breilianas, su tokia problema susidūrė tik dalis jų darbuotojų. Jis pasakojo, kad „Belelektromontaž“ pateko į sunkią finansinę padėtį, susidarė didelės skolos, buvo areštuotos sąskaitos. 

„Pagrindinis rangovas elektrinėje su mumis atsiskaitydavo, bėdų turėjome su kitais. Tačiau dabar, pagal įsakymą, sukurta speciali sąskaita, ir visiems, kurie dirbo Astrave, pervedame atlyginimą ir komandiruotpinigius. Problema išspręsta“, - tvirtino N.Breilianas. 

Šiemet birželio 28 dieną prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta sudaryti sąlygas Baltarusijos organizacijoms, dalyvaujančioms AE statybose, laiku pervesti pinigus. 

Beje, kai kuriose organizacijose numatytos gana aukštos algos. Tarkim, įmonės „Belelektromontažnaladka“ praėjusių metų pabaigoje atlyginimai siekė 1200-1400 rublių (520-600 eurų). 

Dar didesnės algos Rusijos įmonėje „Trest RosSEM“, kuri dirba pirmajame ir antrajame energetiniuose blokuose. Daugiausia ten dirba rusai ir ukrainiečiai. 

Štai ką „Salidarnasc“ papasakojo montuotojas iš Zaporožės Ukrainoje: „Kodėl čia atvažiavau? Ukrainoje atominės dabar juk nestato. „RosSEM“ dirbu devintus metus, dirbau kelių rusiškų atominių statybose. Atlyginimą mums moka rusiškais rubliais, išeina apie 1000 dolerių. Dirba pas mus ir baltarusių, bet nedaug, gauna jie tiek pat, kiek ir mes“. 

Tačiau įtampa tarp dalies darbuotojų justi. Vienas iš ‚Salidarnasc“ šaltinių, dirbęs Baltarusijos atominės elektrinės statybose praėjusią vasarą, pacitavo tai, ką perskaitęs ant tualeto sienos: „(Įžeidžiantis žodis), dirbkite patys už 4 mln. (nubraukta), 3 mln. (nubraukta), 2 mln. rublių”. 

Baltarusijos rangovai patyrė nuostolių

Baltarusijos AE Astrave pagrindinis rangovas – įmonių grupė ASE, į kurią įeina ir „Atomstrojeksport“.

Šių metų pradžioje Baltarusijos AE dirbo apie penkis tūkstančius žmonių iš įvairių rangovų įmonių. Daugelis iš tų bendrovių atsidūrė sudėtingoje finansinėje padėtyje. 

Vasarą Bresto srities ekonominis teismas, remdamasis „Atomstrojeksport“ pareiškimu, iškėlė bylą Bresto 8-ajam statybos trestui ir jo filialams. Byloje nurodomos skolos, kurias sudaro dešimtys tūkstančių Baltarusijos rublių. 

Šio tresto Astravo filiale atstovai  „Salidarnasc“ žurnalistams pasakė, kad skolos susijusios su gyvenamuoju būstu – darbininkai gyvena butuose, kuriuos pasiūlė „Atomstrojeksport“. 

Neišsivaduoja iš nuostolių

Finansinių problemų rangovai turi kur kas daugiau. 

„Turbūt visi Baltarusijos rangovai, dirbantys Baltarusijos AE, patyrė labai stulbinamų nuostolių dėl didelio Rusijos rublio nuvertėjimo 2014 metų pabaigoje. Sutartys buvo sudaromos Rusijos rubliais, užsakovas mokėdavo jais, o mes medžiagas pirkdavome juk už baltarusiškus rublius. Šių nuostolių mums niekas nekompensavo. 
Kodėl mes tylime? Jūs neįsivaizduojate, ko mes tik nedarėme. Kreipėmės į Vyriausybę, pranešėme, kokius pinigus praradome. Kai mes dirbome elektrinėje, „popieriuje“ viskas atrodė sklandu, tačiau realiai viskas buvo kitaip“, - paaiškino 8-ajame treste. 

Verslininkas, gerai susipažinęs su padėtimi, sakė „Salidarnasc“ žurnalistams: „Ištikus krizei ir padidėjus konkurencijai, visos įmonės kabinosi į darbus kaip galėdamos“. 

8-asis trestas – ne vienintelė įmonė, kuri turi skolų bendrovei „Atomstrojeksport“.

2015-aisiais viename interneto portalų buvo pasiskųsta dėl subrangovo ADS-2000. Vyras tvirtino dirbantis Baltarusijos AE statybų aikštelėje: “Sąlygos baisios, komandiruotpinigių iki šiol negavome. Streikavome, tačiau jokių rezultatų”. 

“Salidarnasc” nepavyko gauti šios kompanijos atstovų paaiškinimo. Tai viena didžiausių statybos organizacijų Baltarusijoje, kurią įsigijo verslininkas Vitalijus Arbuzovas. Praėjusių metų pavasarį jis buvo sulaikytas, mat nesumokėjo didelės sumos mokesčių. 

“Salidarnasc” susisiekė su Gomelio verslininku, kurie prieš dvejus metus vykdė ADS-2000 užsakymą – į atominės jėgainės statybų aikštelę nuvežė armatūros movas. 

Kaip sakė Viačeslavas, kompanija ilgą laiką nemokėjo jam skolos, ir, jo manymu, iki galo taip ir neatsiskaitė. 

„Aš buvau nuvažiavęs į atominę elektrinę. Ten buvo tokia situacija: traktorius vežė armatūrą su sriegiais, jie išvirto. Traktorius tiesiog nutempė toliau, nors, man atrodo, kad sriegiai taip nusitrina“, - pasakojo Viačeslavas. 

Algos reikalauja teisme

Vienas iš statybininkų, dirbusių Baltarusijos AE pernai, pasakojo „Salidarnasc“, kad įmonės ‚PSF Akteros“ darbininkai esą buvo priversti reikalauti atlyginimų iš jas samdžiusios įmonės per teismą. 

Tačiau „Salidarnasc“ nei patvirtinimo, nei komentaro iš įmonės taip ir negavo. Tačiau paaiškėjo, kad šiemet kompaniją „PSF Akteros“ į teismą padavę bendrovė „Belpromstrojkontrakt“, su kuria neatsiskaityta už patiektą produkciją. Teismo sprendimas buvo palankus ieškovui ir galiausiai skolos buvo padengtos. 

Šiemet Maskvos arbitražo teismas taip pat paskelbė keletą nuosprendžių išieškoti skolas iš „PSF Akteros“. 

Norinčius patekti į AE tikrina spec. tarnybos

Statybininkai į darbą vietą patenka tik po specialios patikros. Pageidaujantieji raštu duoda sutikimą, kad „Baltarusijos Respublikos valstybinio saugumo atstovai atliktų patikrą“. 

„Ir anksčiau tikrino, bet be raštiško sutikimo. Anksčiau teisti žmonės dirbdavo po kelis mėnesius, paskui tai paaiškėdavo ir juos išvesdavo vos ne su antrankiais“, - viename interneto forumų rašė ten dirbęs statybininkas. 

Vienas iš „Salidarnasc“ pašnekovų papasakojo, kad po kelių mėnesių darbo Astrave jam prisireikė išvykti uždarbiauti į Rusiją. Jo leidimas buvo blokuotas nieko nepaaiškinus.  

Darbuotojams draudžiama į AE teritoriją įsinešti telefonus, fotoaparatus ir vaizdo kameras, taip pat 3G modemus. 

Statybininkai tai aiškina administracijos noru išvengti kritikos ir neleisti nutekėti informacijai, kaip kad nutiko 2016-aisiais, kai visi sužinojo apie tai, kad elektrinėje nukrito reaktoriaus korpusas. Oficialiai šis incidentas buvo patvirtintas  tik praėjus dviem savaitėms. Korpusą statytojai buvo priversti pakeisti. 

Panašių situacijų buvo ne kartą. Tik nutekėjus informacijai, buvo oficialiai pranešta apie tai, kad geležinkeliu transportuojamas Astravo atominei elektrinei skirto reaktoriaus korpuso gaubtas kliudė kontaktinio tinklo atramą.

„Kontrolės poste ypatinga patikra neatliekama, ten budi tetulės. O pačioje statybų aikštelėje dirba atskira apsaugos tarnyba. Vyrai juodomis uniformomis primena specialiosios paskirties būrio narius. Kartą buitinėse patalpose susidūriau su dviem „ambalais“. Mane apieškojo, patikrino ant sienos kabėjusios striukės kišenes. Toje patalpoje yra kompiuteriai, tai patikrino, kada pastarąjį kartą jungtasi prie interneto. Teko aiškinti, kad tai buvo dar iki tol, kai aš pradėjau čia dirbti“, - pasakojo vienas iš „Salidarnasc“ pašnekovų. 

Jei nustatoma pažeidimų, darbuotojai baudžiami – nemokamos premijos arba išvis atleidžiami. Tokiomis sąlygomis su nepriklausomais žurnalistais bendrauti sutinka tik vienas kitas ir tik su sąlyga, kad nebus skelbiama jo pavardė. 

Kuklios sąlygos ir aukštos maisto kainos 

Dar viena nepasitenkinimo darbo Baltarusijos AE Astrave statybų aikštelėje priežastis – gyvenimo sąlygos. Astrave iškilo du nauji keliaaukščių daugiabučių mikrorajonai. Ten esančiuose butuose laikinai įsikuria statybininkai. Tačiau jiems tenka gyventi ankštai. 

Štai ką papasakojo bendrovės ‚Belelektromontažnaladka“ darbininkas: „Praėjusiais metais mes gyvenome po devynis žmones bute. Iš ryto neprasibrausi iki vonios ir tualeto, vakare beveik niekada nebūdavo karšto vandens. Prisiminimai iš Astravo nemalonūs. Produktų kainos pasirodė gerokai užkeltos.“
 
Vienas minskietis, praėjusią vasarą ten lankęsis, pasakojo, kad dviejų kambarių bute gyveno šeši žmonės. Baldai jame buvo tokie: lovos, spintelės ir stalas. Virtuvėje – viryklė ir šaldytuvas. 

Apie septintą ryto statybininkai sėda į autobusus ir juos veža 18 kilometrų už  Astravo į statybų aikštelę.  

Keli statybininkai, kuriuos pavyko pakalbinti „Salidarnasc“, taip pat buvo nepatenkinti kainomis pačioje didžiausioje valgykloje, esančioje statybų teritorijoje. Kalbama, kad kainos ten, kaip kad sostinėje Minske, o gal net ir aukštesnės. 

„Sotūs pietūs atsieina 8-9 rublius (3,5-3,9 euro). Palyginkite, kitur, kur dirbau, valgyklose už pietus mokėdavau perpus mažiau. Kainos tiesiog košmariškos“, - praėjusių metų pabaigos prisiminimais pasidalijo baltarusis montuotojas.  

Vakarais visi geria

„Vakarais visi geria. Grįžta iš darbo, eina į parduotuvę, iš ten išsineša krepšius – beveik kiekvienas nusiperka alaus ar degtinės. Ir taip kasdien. Kai atsirado nauji mikrorajonai, Astravas pasikeitė, bet laisvalaikio leidimo vietų nėra. Miestą galima apeiti per pusantros valandos“, - pasakojo vienas pašnekovas. 

„Salidarnasc“ žurnalistas buvo liudininkas to, kaip Astrave vyrų grupelė, kalbėjusi su ukrainietišku akcentu, gėrė pavėsinėje vidury baltos dienos. Kaip buvo galima suprasti iš jų pokalbio, jie grįžo į Astravą aplankę namus.
  
Atmosfera pirmojoje baltarusiškoje atominėje elektrinėje ir aplink ją ne itin atitinka tai, ką aiškina pareigūnai apie pavyzdingą tvarką statybose, šitaip užbaigiamas baltarusių žurnalistų tyrimas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.