Net iš kavos ar šiukšlių
Išgauti energiją įmanoma praktiškai iš visko ir kai kurie būdai yra išties neįtikėtini. Pavyzdžiui, prieš porą metų architektūros studentui iš Londono Arthur Kay kilo mintis energijos gamybai panaudoti kavos atliekas. Jis tam net įkūrė įmonę „Bio Bean“ ir dabar gamina specialius kavos briketus, kuriuos galima naudoti kaip kurą.
O štai jei lankysitės Stokholmo geležinkelio stotyje, energija bus išgauta iš jūsų pačių. Čia kasdien apie 250 tūkst. Švedijos sostinės gyventojų ir lankytojų kūno šilumą „surenka“ išmani vėdinimo sistema ir paverčia karštu vandeniu. Jis naudojamas 13-os aukštų Kungbrohuset biurų blokui apšildyti. Skaičiuojama, kad taip sutaupoma maždaug 20 proc. pastatui reikalingų šildymo sąnaudų.
Po poros metų vilniečiai taip pat gali būti aprūpinami šiluma iš ne visai įprasto šaltinio – jų pačių atliekų. 2019 metais sostinėje turėtų pradėti veikti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurioje bus deginamos pakartotiniam naudojimui nebetinkamos, bet energinę vertę turinčios komunalinės atliekos. Galimybė tokias atliekas deginti CO2 išmetimą į aplinką, kuris įprastai susidarytų deginant iškastinį kurą, per metus turėtų sumažinti apie 436 tūkst. tonų. Tikimasi, kad dėl jėgainės mažės ir šildymo kainos.
Kur link einame?
Vis dėlto dažniausiai „žalioji“ energija išgaunama iš tradiciškesnių atsinaujinančių energijos išteklių tokių kaip saulė, vėjas, vanduo, biokuras ar, pavyzdžiui, žemės gelmių (geoterminė energija). Tokių pavyzdžių pasaulyje atsiranda vis daugiau. 2015 m. Kosta Rika dėl nesibaigiančių liūčių 75 dienas naudojo vien alternatyvią energiją, 2016 m. Vokietija buvo pasiekusi atsinaujinančių išteklių naudojimo rekordą – vieną dieną iš jų gaminama energija tenkino 87 proc. šalies energijos poreikių, o šiemet Nyderlanduose traukiniai pradėti varyti vien vėju.
Rinkoje jau galima įsigyti nedidelių nešiojamų vėjo jėgainių. 2013 metais Islandijoje įmonę „Janulus“ įkūrę broliai siūlo tokią nusipirkti už 399 dolerius. Mažiausia jėgainės versija yra 50-ies vatų ir sveria mažiau nei kilogramą. Beje, jų svetainėje taip pat siūloma nusipirkti nešiojamą diržą su saulės elementu, kuris gali įkrauti bet kokį USB įrenginį. Galbūt kaip tik tokie lengvai transportuojami atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiai ir yra mūsų netolima ateitis?
Lietuvos potencialas – saulė ir vėjas
Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, Lietuvai taip pat neprastai sekasi išnaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu 2016 m., sudarė 19,3 proc., tad tikslas iki 2020–ųjų pasiekti 20 proc. atrodo daugiau nei įgyvendinamas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas sako, kad vienas populiariausių atsinaujinančių energijos išteklių yra saulė: „Su saule lietuvių įmonės jau turi praktikos, gali nesunkiai paskaičiuoti, apsimoka statyti saulės elektrines ar ne, o pati technologija yra patikima ir išbandyta.“
Taip pat potencialą jis įžvelgia vėjyje. „2016 m. vėjo jėgainių pagaminamos elektros supirkimo kaina buvo beveik tokia pati kaip ir importuojamos. Lyginant su visais esamais elektros gamybos šaltiniais Lietuvoje, vėjo pagamintos elektros supirkimo kaina yra viena mažiausių. Tai kaip tik tas šaltinis, kurį ateityje bus galima dar labiau išnaudoti, nes jau dabar vyksta diskusijos, kad reikia didinti nustatytą jėgainių leistinos galios 500 MW kvotą“, – prognozuoja G. Šiupšinskas. Beje, pernai vėjas sudarė daugiau kaip pusė iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros mūsų šalyje.
Docento teigimu, nors vanduo energijos gali pagaminti net daugiau nei vėjas, dėl griežtų aplinkosauginių reikalavimų užtvankų statybos šalyje ribojamos, o ir norėdamos gamintis hidroenergiją įmonės turėtų būti įsikūrusios greta vandens, tad šis sprendimas – ne visiems.
Labiausiai G. Šiupšinskas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kurį iš atsinaujinančių energijos išteklių įmonė bepasirinktų, pirmiausia ką jai reikia padaryti – tai sumažinti energijos suvartojimą. „Tada investicijos gali duoti didžiausią naudą“, – įsitikinęs jis.
Galimybė įmonėms
Vis daugiau dėmesio skiriant aplinkosaugai, verslui taip pat kuriamos galimybės savo veiklą pakreipti gamtai draugiška linkme.
Dabar labai mažos, mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės jau antrą kartą gali pasinaudoti Europos Sąjungos priemone „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kuria siekiama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Priemonę pirmą kartą gali išbandyti ir didelės pramonės įmonės.
Kaip ir praėjusį kartą, ji skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems energijos gamybos pajėgumams įrengti, naujoms, efektyvesnėms atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijoms kurti ir diegti pramonės įmonėse, siekiant naudoti energiją pačių įmonių vidiniams poreikiams tenkinti, esant galimybei perteklinę energiją tiekti kitoms pramonės įmonėms ar perduoti į centralizuotus energetinius tinklus.
Kvietimą pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ galite rasti https://lvpa.lt/lt. Jis galioja iki šių metų gruodžio 15 dienos.
