Augantis vartojimas neišvengiamai yra susijęs ir su atliekų gausa. Vilniaus regiono sąvartyne jų kalnai nuolat auga.
Tačiau ateities planus nubraižę teisės aktai siunčia signalą – reikia taip susitvarkyti, kad iki 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama tik apie 5 proc. komunalinių atliekų. Dabar šis skaičius dešimt kartų didesnis. Ką daryti?
Vien rūšiavimo nepakanka
„Rūšiuoju buityje susikaupiančias komunalines atliekas. Visi šeimoje įgudome tai daryti. Bet žinau ir tai, kad dar nedaug žmonių tai daro.
Esu matęs, kokie jų kalnai vis dar atgula Vilniaus regioniniam atliekų tvarkymo centrui priklausančiame sąvartyne. Mačiau ir ant jo kaupų sukrautas plėvele apsuktas degiųjų atliekų „stirtas“. Juk jos ten riogsos tol, kol Vilniuje bus pastatyta jėgainė“, – sakė sostinėje gyvenantis 36 metų Mindaugas.
Jis neabejoja ir tuo, kad, didėjant vartojimui – o apie tokią tendenciją ekonomistai vis dar tebekalba, neišvengiamai sostinėje kaupsis ir atliekų kalnai. Bent jau iki tol, kol nebus pastatyta joms deginti skirta kogeneracinė jėgainė.
Būtent joje turi būti deginamos po rūšiavimo likusios, netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. O kol kas Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų.
„Kuro“ nepristigs – yra ką deginti
„Augantis vartojimas yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką komunalinių atliekų kiekiui – jį didina“, – patikino ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas.
Pastaruoju metu svarstoma, ar, pastačius Vilniuje atliekų deginimo jėgainę, užteks jai „kuro“.
Pasak A.Reipo, tuo net neverta abejoti. Juoba kad perdirbant ir jau surūšiuotas atliekas, ir kompostuojant bioskaidžias, atskiriamos priemaišos, kurias taip pat reikia sudeginti.
„Galima paskaičiuoti. Per metus, kompostuojant apie 500 tūkst. tonų, bioskaidžių atliekų, iš jų susidaro apie 200 tūkst. tonų gamybinių jų likučių. Dar susikaupia apie 300 tūkst. tonų degiųjų atliekų, kurias juk galima sudeginti“, – sakė A.Reipas.
Paskaičiuota, kad iš komunalinių atliekų srauto, susikaupiančio Vilniaus bei Utenos regionuose, sostinėje pastatytai kogeneracinei jėgainei atitektų tik apie 160 tūkst. tonų „kuro“, nes tik tiek ji galės sudeginti pagal išduotus aplinkosauginius leidimus.
Emigracija Lietuvos regionuose menkina gyventojų skaičių. Bet emigrantų siunčiami į Lietuvą pinigai turi įtakos vartojimo rodikliams. Kuo daugiau žmonės išleidžia lėšų pirkiniams, tuo labiau didėja ir komunalinių atliekų kaupas.
„Šiuo metu Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Yra paskaičiuota, kad BVP pakilus vienu procentu, komunalinių atliekų kiekis padidėja 0,5 proc. Ir ne tik pakuočių.
Vos tik žmonės gauna daugiau pajamų, jie imasi remontuoti būstą, keisti baldus, atsinaujinti automobilius, tvarkyti gerbūvį – namų aplinką.
Mediena, baldai, tekstilė, drabužiai, kilimai – visa tai remontuojant būstą atsiduria sąvartynuose, nors didžioji gali dalis šių atliekų gali būti sudeginama.
Tad ne tik maisto pakuočių atliekos, kylant vartojimui, didina atliekų srautą. Pakuočių daugiau kaupiasi tada, kai skursta – kai jiems tenka rūpintis tuo, kaip pavalgyti“, – kalbėjo A.Reipas.
Aplinką saugos nuo taršos
Pasak aplinkosaugininkų, dėmesys aplinkai tvarkant atliekas yra pats svarbiausias, o deginimas yra aukštesnė pakopa atliekų tvarkymo „kopėčiose“ nei kad šalinamas sąvartyne.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas apie tai yra kalbėjęs ir lrytas.lt.
Žemiausia pakopa – tai šiukšlių šalinimas sąvartyne, aukštesnė – deginimas ir energijos gamyba, dar aukščiau rikiuojasi atliekų perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas. Aukščiausiai yra prevencija, pavyzdžiui, toks gamybos būdas, kai pavyksta apskritai išvengti pakuočių ar kitokios taršos.
Lietuvoje vien komunalinių atliekų susidaro apie 1,3 mln. tonų iš kurių šiandien sudeginami tik apie 12 proc.
Bioskaidžios bei išrūšiuotos atliekos pernai sudarė maždaug trečdalį viso kiekio.
Klaipėdoje veikianti „Fortum“ atliekų deginimo įmonė negali skųstis tuo, kad jai trūksta „kuro“, nes prašymai sudeginti atliekas atkeliauja iš visos Lietuvos.
Taigi Klaipėda, turėdama „savo“ jėgainę, yra viena tų laimingųjų, kuri visas degias atliekas paverčia pigesne šilumai uostamiesčio gyventojams. Ir tik po to pagelbėja kitiems šalies regionams.
Apskritai Klaipėdos regiono atliekos, skirtingai nuo kitų regionų, iškart, mechaniškai atskyrus antrines žaliavas, pasiekia jėgainę.
Tuo tarpu kituose šalies regionuose, siekiant mažesnių atliekų kalnų sąvartynuose, jos dar papildomai kompostuojamos, kad būtų galima gauti biodujas ar tiesiog biodžiovinimu sumažinamas jų kiekis. Tačiau po technologinių procesų liekantis techninis kompostas yra tinkamas tik sąvartynams uždengti. O gyventojai, užuot gavę pigesnės šilumos, papildomai sumoka už brangias atliekų svorio mažinimo priemones.
Įveiks ne vieną užduotį
Numatyta, kad Vilniuje bus statoma po rūšiavimo liekančioms komunalinėms atliekos deginti skirta gamykla. Finansavimas jai jau yra numatytas.
Aplinkos ministerija, gavusi nepriklausomų ekspertų išvadas, patvirtinusias projekto tikslingumą, atitikimą ES direktyvoms ir numatomą sukurti apčiuopiamą socialinę ir ekonominę naudą visuomenei, bei suderinusi jas su Europos Komisija, atliekų deginimo įrenginio statyboms skyrė daugiau nei 48 mln. eurų pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programą iš Sanglaudos fondo.
Ypač svarbu tai – o gyventojams tai itin rūpi, kad jėgainėje bus sumontuota šiuolaikinė dūmų valymo įranga. Ji neterš aplinkos – normatyviniai taršos reikalavimai negalės peršokti normų.
O kol kas į sąvartynus po rūšiavimo Lietuvoje išvežama daugiau nei 50 proc. komunalinių atliekų. Pavyzdžiui, danai, suomiai, švedai ar estai, savo sostinėse turintys atliekų deginimo jėgaines, sudegina mažiausiai pusę šalyje susidarančių komunalinių atliekų.
Daugiausia jėgainių yra Prancūzijoje – 126, Vokietija jų turi 99-ias, Švedija – 33, Jungtinė Karalystė – 32. „Eurostat“ duomenys liudija, kad 2016-aisiais mažiausiai (iki 1-1,5 proc.) atliekų į sąvartynus pateko Vokietijoje, Belgijoje, Švedijoje, Danijoje bei Nyderlanduose.
Estija sąraše yra 7-a. Jos sąvartynuose atgula 6 proc. atliekų, 56 proc. – sudeginamos, kitkas – kompostuojama arba perdirbama.
