„Šia sutartimi užbaigiame vieną svarbų naujosios jėgainės paruošiamųjų darbų etapą. Turėdami visas reikalingas rangos sutartis, užsitikrinę palankų finansavimą, naujosios Kauno jėgainės statybą planuojame pradėti dar šiais metais“, – teigia „Kauno kogeneracinės jėgainės“ vadovas Ramūnas Paškauskas.
Naujojoje moderniausius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus atitinkančioje Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, o taip pat vandenvalos nuotėkų dumblas. Jėgainė leis išspręsti ne tik regiono atliekų problemas, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Įgyvendinus projektą, Kauno gyventojai sutaupys iki 13 mln. eurų per metus, mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą.
Kaune planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkstančių tonų komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos bei daugmaž 94 000 būstų reikalingos elektros energijos ir išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Naujoje jėgainėje šilumos gamyba būtų pigesnė lyginant su alternatyvomis. Jėgainės eksploatacija bus pradėta 2019 m. rudenį, o komercinė veikla turėtų prasidėti 2020 m. viduryje.
Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Rangos sutarčių pasirašymas yra vienas iš projekto įgyvendinimo etapų, kuris leis užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės iškelti tikslai būtų sėkmingai įgyvendinti iki 2020 metų.
Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51 proc. Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ – 49 proc. akcijų.
