Visa tai – įprasta, bet įkyru. Ir nepatogu. Žmonės juk nėra pririšti prie namų. Todėl ne visada laiku suskumba padaryti tai, ką privalo.
Bandomajam projektui – pusantrų metų
„Taip taip, ir mano artimųjų kaime pernai atsirado toks skaitiklis, – pratarė sostinėje dirbanti Albina. – Bet sunkoka vyresnio amžiaus žmonėms sužiūrėti, kokius rodmenis jis rodo. Skaičiai mirksi, duomenys nuolat keičiasi. Reikia tikėtis, kad jis „negrybauja“.
Mat senoliams nebuvo aišku, kas gi nutiko, kad už vieną kitą mėnesį mokestis už elektrą pašoko iki 100 eurų. Gal vandens pompą ilgam įjungė? Gal kokius prietaisus? Studijavome kartu išklotines“.
Albinos artimieji - viena tų šeimų, kurios nuo pernykščio vidurvasario dalyvavo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įgyvendinamame bandomajame „Išmaniosios apskaitos“ projekte.
Išmainiaisiais skaitikliais 2016-ųjų vasarą buvo aprūpinti 3 tūkst. privačių ESO klientų – skaitikliai įrengti Šiaulių, Alytaus, Šilutės, Trakų, Varėnos, Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojams. Jie buvo atrinkti, atsižvelgus į vidutinį elektros suvartojimą, butų kiekį daugiabučiame, individualius namus įvairiose gyvenamosiose vietovėse, infrastruktūrą.
Dabar gi projekto laikas jau priartėjo prie pabaigos. ESO jau įvertino bandomojo projekto rezultatus.
Padeda sutaupyti
Žmonėms labiausiai rūpėjo ir rūpi,, kiek gi pinigų jie gali sutaupyti, turėdami išmanųjį skaitiklį. Ir ar apskritai gali.
Paskaičiuota, kad vidutinės išlaidos namų ūkyje už elektrą sudaro apie 30 eurų. Pasirodo, kad, įdeigus skaitiklį, galimybė planuoti savo veiklą namuose – kada naudoti daugiau elektra maitinamos įrangos, kada mažiau, padeda per mėnesį sutaupyti maždaug 2 eurus.
Ir ne tik pinigų. Peržvelgus projekt0 rezultatus buvo įvertinta net tai, kad per mėnesį žmogus sutaupo net 4 minutes laiko - tiek jis sugaišta elektros skaitiklio duomenims nurašyti.
Dabar gi tuose ūkiuose, kurie naudojasi išmaniaisiais elektros skaitikliais, rūpintis duomenų deklaravimu apskritai nereikia.
Pasak ESO Paslaugų tarnybos direktoriaus Igno Pranckevičiaus, naujieji išmanieji skaitikliai duomenis perduoda saugiu būdu – tam kliento name ar kieme nereikalingas nei bevielis ryšys, nei papildoma įranga.
Duomenys persiunčiami iki konkrečią teritoriją aptarnaujančios transformatorinės pastotės tais pačiais laidais, kuriais klientus pasiekia elektros energija.
Iš transformatorinės energijos skirstytojams jie perduodami bevieliu tinklu. Duomenys siuntimo metu yra užšifruojami, jais gali naudotis tik ESO specialistai ir klientas.
Europoje ne vieni
Anot Saulius Vaičekausko, ESO Tinklų departamento tarnybos direktoriaus, Europoje dauguma valstybių jau yra įdegusios išmaniąsias apskaitas arba tai padarys per ateinančius porą metų
Pasirodo, kad 300 mln. skaitiklių šiuo metu Europos valstybėse jau yra išmaniosios, o tai – 56 proc. viso jų kiekio. Per dvejus metus šis skaičius pasieks 72 proc.
„Kaimynai žingsniuoja priekyje. Latvijoje yra nuspręsta išmaniąsias apskaitos sistemas diegti iš lėto – 400 tūkst. jų jau yra sumontuota. Tai kone pusė turimų apskaitos sistemų.
Estai šiemet jau baigė išmaniųjų apskaitų projektą ir skaičiuoja jo naudą.
Anglijoje skaitikliai sparčiai diegiami. Jų iki 2020 metų valstybėje atsiras apie 53 mln.
Italija yra pirmūnė. Ji įsidiegė tokią apskaitą prieš penkiolioka metų ir dabar planuoja keisti senuosius skaitiklius į naujos kartos įrangą", - sakė S.Vaičekauskas.
O kas toliau?
Įgyvendindama bandomąjį projektą ESO siekia ištirti išmaniųjų skaitiklių efektyvumą ir jų naudą gyventojams. Priklausomai nuo projekto rezultatų, sprendžiama, ar verta išmaniuosius skaitiklius diegti visiems gyventojams.
Nutarta, kad tai padaryti būtų naudingiausia iš karto visoje Lietuvoje.
ESO specialistai, kalbėdami apie naujųjų skaitiklių pranašumus, mini tai, kad gali matyti daugiau techninių parametrų, pavyzdžiui, įtampos svyravimą, todėl taip greičiau įmanoma įveikti elektros tiekimo problemas.
Išmanieji skaitikliai atveria galimybę sekti savo elektros suvartojimą ir tendencijas detaliau: savitarnos svetainėje www.manogile.lt galima matyti duomenis, atnaujinamus valandiniais intervalais, jų analizę ir palyginimą su praėjusiais laikotarpiais.
Tačiau ESO atstovai kol kas dar negali pasakyti, ar taip skaitmenizavus visą Lietuvą - aprūpinus išmaniasiais elektros skaitikliais apie 1,8 mln. namų ūkių, elektros energijos tarifas nepakils.
Planuojama, kad įvykdžius pirkimus, išmanieji skaitikliai žmones pasieks 2019 metais. Tokiai skaitmenizacijai prireks maždaug 219 mln. eurų investicijų: skaitikliams, informacinėms sistemoms bei duomenų centrui sukurti.
Paskaičiuota, kad tokios projekto investicijos šaliai atneštų 88 mln. eurų bendros ekonominės naudos.
Lietuvai finansinė nauda gali siekti daugiau nei 160 mln. eurų daugiausia dėl sumažėjusių metrologinės patikros ir skaitiklių apžiūros sąnaudų bei mažesnių nuostolių tinkle.
Numatoma socialinės naudos vertė – 335 mln. eurų – didžiąją dalimi gali būti gauta dėl efektyvesnio ir mažesnio elektros energijos suvartojimo.
Rinkosi planus
Projekto dalyviai galėjo rinktis naują keturių laiko zonų tarifų planą „Išmanusis“. Lankstesnis tarifų planas sudarė sąlygas žmonėms keisti savo elektros suvartojimo įpročius ir koreguoti elektros suvartojimo kiekį ir laiką atsižvelgiant į kintančią elektros energijos kainą paros metu. Tokiu būdu galima sutaupyti namų ūkio išlaidų.
„Klientai turėjo galimybę naudoti keturių zonų tarifą – tokį pasirinko 370 klientų. Jie stebėjo savo elektros energijos suvartojimą per parą – įsitikino, kada jis didžiausias. Paaiškėjo, kad vakariniame tarife, kai elektra apskritai yra brangiausia, daugiausia jos ir suvartojama.
Klientai reagavo į galimybę sumažinti vartojimą, ir didžiąją dalį poreikio perkėlė į vėlesnę arba ankstesnę tarifo zoną“, – kalbėjo I.Pranckevičius.
Jo teigimu, pagrindinis bandomojo projekto tikslas buvo įvertinti, ar klientai apskritai reaguoja į skaitiklio duomenis – ar geba suteikti sau finansinės naudos. paaiškėjo, kad dauguma tuo išties pasinaudojo.
„Tai vienas svarbiausių rezultatų – galėdami valdyti duomenis gyventojai sumažino energijos suvartojimą maždaug 7 procentais. Vadinasi, Lietuvoje žmonės linkę taupyti.
Dar viena išmaniosios apskaitos sistemos nauda – galėdami stebėti energijos suvartojimą, žmonės gali nuspręsti ir tai, kokia buitinė įranga sunaudoja daugiausia elektros ir pakeisti ją „žalesne“, - sakė I.Pranckevičius.
