Tinkamai tvarkomos komunalinės atliekos miestams padeda sumažinti taršą ir anglies dvideginio patekimą į atmosferą. Tai – vienas rodiklių, pagal kurį šiandien Europoje matuojamas ir miesto „žalumas“ – jo draugiškumas aplinkai.
Norėdamos pasiekti šį rodiklį Europos valstybių sostinės imasi energijos gamybos iš atliekų ir stato kogeneracines jėgaines.
Įrengtos pritaikius pačias pažangiausias, taršą eliminuojančias technologijas, jos iki šiol stebina ne tik palankiomis šilumos kainomis, bet ir išskirtine architektūra.
Įspūdį darantys statiniai
Viena galingiausių ir naujausių Europoje bei Skandinavijoje kogeneracinių jėgainių dunkso Danijoje – valstybėje, kurios sostinę Kopenhagą pasiekę turistai nepraleidžia progos aplankyti ir paminklo H.K. Andersono „Undinėlei“.
Būtent per „jos petį“ verta žvilgtelėti ir į „Copenhill“ atliekų deginimo jėgainę, – pačią moderniausią, veiklą pradėjusią tik šiais metais. Vos penki kilometrai ją skiria nuo daugiau nei 500 tūkst. gyventojų turinčio miesto centro.
Ši jėgainė jau tapo miesto traukos centru: tai išskirtinės architektūros statinys, ant kurio stogo yra įrengta visus metus veikianti žiemos sporto trasa, apsodinta eglių.
„Copenhill“ jėgainėje pagaminta elektra tiekiama 50 tūkst. namų ūkių, šiluma – 120 tūkst. namų ūkių. Pradėjus jai veikti, sutaupomi anglies dvideginio išmetimai siekia 85-99 proc.
Per metus joje bus sudeginama 400 tūkst. tonų atliekų. Iš viso Danijoje perdirbama 44 proc. atliekų.
Solidi švedų patirtis
Švedijos sostinėje Stokholme, „Hogdalen“ jėgainėje atliekas buvo pradėta deginti, o ne auginti kalnais priemiesčiuose, kaip iki šiandien darome mes Lietuvoje, jau 1969 metais, o iki šiol ji buvo net kelis kartus modernizuota.
Nuo gyvenamųjų rajonų šią jėgainę skiria vos 600 metrų, nuo miesto centro – 10 kilometrų. Tačiau žmonėms tai nekelia nei nerimo, nei gyvenimo nepatogumų. Mat joje 77 proc. energijos pagaminama neišmetant anglies dvideginio dujų. Likusi dalis neviršija itin griežtų aplinkos taršos reikalavimų.
Tai nei melas, nei mitas – švedai itin atidūs aplinkosaugai. Ne be priežasties ir Europos Komisija 2010-aisiais Stokholmą paskelbė žaliausia ES valstybių sostine.
„Hogdalgen“ jėgainėje per metus sudeginama net 700 tūkst. tonų atliekų, energija aprūpinama 85 tūkst. namų ūkių. Iš viso Švedijoje perdirbama 50 proc. atliekų.
Vienoje – jėgainių ketvertukas
Austrijos sostinėje Vienoje esanti „Spittelau“ jėgainė – viena iš keturių mieste, kuriose deginamos atliekos. Ji veiklą su pirmąja savo linija pradėjo dar 1992 metais.
Ją nuo miesto centro skiria vos 3 kilometrų atstumas. Šios jėgainės architektūrinis dizainas yra ypač patrauklus – mozaikinės sienos pagyvina miesto vaizdą, o fasadą dengia gerokai į aukštį pasistiebę medžiai.
Ši jėgainė šiluma Vienoje aprūpina apie 60 tūkst. namų ūkių, o jos veikla anglies dvideginio išmetimą Vienoje per metus sumažina 1,5 mln. tonų.
2010-aisiais Viena gavo tarptautinį apdovanojimą už tvariausią atliekų tvarkymo sprendimą.
Tinkamo atliekų tvarkymo link
Pasak CEWEP (Confederation of European Waste-to-Energy Plants) atstovės Agnės Razgaitytės, Viena, Kopenhaga bei Stokholmas – tai miestai, kurie priėmė ilgalaikius įsipareigojimus bei ėmėsi ryžtingų žingsnių ir investicijų į tvarų atliekų tvarkymą ir neigiamo jų poveikio aplinkai ir žmonėms mažinimą.
„Šie pokyčiai įvyko atsiradus stipriai politinei valiai bei pritarus valstybių piliečiams.
Atsakingas atliekų tvarkymas yra didelė darnaus vystymosi dalis: Švedija jau 2001 metais perdirbo 40 proc. savo komunalinių atliekų, o sudegimo apie pusę visų jų kiekio. Galima palyginti: 2015 metais Lietuva perdirbo tik 34 proc., sudegino – 12 proc. ir į sąvartynus išvežė apie 54 proc. savo komunalinių atliekų.
Taigi Lietuva ėmėsi žingsnių link darnios plėtros bei tinkamo atliekų tvarkymo gerokai vėliau nei Austrija, Danija bei Švedija“, – kalbėjo A. Razgaitytė.
Jos teigimu, atliekų deginimo jėgainės yra integruoto atliekų tvarkymo sprendimo ir žiedinės ekonomikos sistemos dalis. Minėtose valstybėse deginamos atliekos, kurios lieka po atliekų prevencijos, paruošimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo: tai numato vadinamoji Europos atliekų tvarkymo hierarchija. Apibendrinant Europos patirtį, tai be išimties daro beveik visos senosios Europos Sąjungos valstybės – Vokietija, Prancūzija, Belgija ir kitos.
„Tačiau, nepaisant visų rūšiavimo pastangų, visada liks atliekų, kurios yra per daug mišrios, nešvarios ar užterštos kenkmingomis medžiagomis. Taigi jų negalima perdirbti dėl ekonominių ar ekologinių priežasčių“, – sakė A.Razgaitytė.
Sąvartynai – vis dar didelis taršos šaltinis
Pasak CEWEP atstovės, kaip kad Vienoje, Kopenhagoje bei Stokholme, taip ir Vilniuje atliekų deginimo jėgainės padėtų tinkamai sutvarkyti ir neperdirbamas atliekas, kurios šiandien keliauja į sąvartynus.
Be to, visuose šiuose miestuose, kaip ir Lietuvoje, yra gerai išvystytas centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Taigi atliekų deginimo jėgainės juose tiekia šilumą ir elektros energiją, kurios efektyvumas yra itin aukštas.
„Tuo tarpu sąvartynai skleidžia metano dujas, kurios yra 25 kartus galingesnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos negu anglies dvideginis (CO2), taip pat potencialiai gali užteršti dirvožemį ir požeminius vandenis.
Ir, atvirkščiai, deramai tvarkomos atliekos – tos, kurios yra deginamos likus po rūšiavimo, yra geras vietinis energijos šaltinis. O tai reiškia, kad šilumos energijos gamybai mažiau reikėtų taršaus iškastinio kuro“, – kalbėjo CEWEP atstovė.
Europos ir Lietuvos statistika
Šiuo metu Europoje veikia per 430 kogeneracinių, – atliekoms deginti skirtų jėgainių. Ir jų skaičius nuolat didėja. Jos statomos ne tik didžiuosiuose miestuose ir nebūtinai – itin galingos. Pavyzdžiui, Švedijoje jų yra kone trys dešimtys.
Vilniuje komunalines atliekas naudojanti jėgainė pirmąsias veiklą pradės 2019-ųjų metų pabaigoje. Jose bus įdiegtos pačios moderniausios dūmų valymo technologijos ir priimti kiti inžineriniais sprendimai, visiškai užtikrinsiantys saugų ir efektyvų jėgainių darbą.
