Pasak jo, „Danpower“ dar 2015 metais sostinėje ketino pastatyti 20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę. Tačiau leidimas statyboms nebuvo išduotas – nurodyta, kad pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypuose elektrinių statyba yra negalima. Tačiau identiškos paskirties sklype Vilniuje valstybės valdoma „Lietuvos energija“ jau pradeda statyti atliekas deginsiančią elektrinę. „Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kodėl dirbtinai stabdomas mūsų projektas, o valstybės planuojamiems objektams, esant toms pačioms sąlygoms, uždegama žalia šviesa? Norėtųsi, kad įstatymai Lietuvoje visiems galiotų vienodai“, – sako M. Siusmanas.
„Danpower“ savo pastabas dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės sklypo paskirties ir kitų šio projekto detaliojo plano trūkumų pateikė Finansų ministerijai ir „Lietuvos energijos“ bendrovei „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“. Tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties Vokietijos investuotoja birželio pabaigoje pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris įpareigojo Finansų ministeriją išnagrinėti pateiktus pasiūlymus. Ministerija pasiūlymus išnagrinėjo, tačiau į juos neatsižvelgė, todėl „Danpower“ į teismą kreipėsi pakartotinai.
Lapkričio 29 d. teismas „Danpower“ skundą atmetė, nurodydamas, kad Finansų ministerija pasiūlymus išnagrinėjo, tačiau prievolės juos tenkinti šiai institucijai – nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad nevertino „Danpower“ skunde išdėstytų aplinkybių dėl konkrečių rengiamo Vilniaus kogeneracinės jėgainės detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Pasak M. Siusmano, leidimas „Lietuvos energijai“ projektą įgyvendinti pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklype turėtų tokią pat galimybę atverti ir „Danpower“. T
odėl Vokietijos investuotoja tikisi, kad, įveikus teisines kliūtis, biokuro elektrinė Vilniuje galėtų būti pastatyta ir pradėti veikti jau 2020 metais. „Jei dar 2015 metais būtume pastatę planuotą elektrinę, tai šiandien gyventojams šildymo sąskaitos būtų sumažėjusios daugiau nei 4 mln. eurų. Šios investicijos taip pat būtų sumažinusios Vilniaus priklausomybę nuo šildymo dujomis“, – teigia M. Siusmanas. Jo teigimu, „Danpower“ turi daug patirties, įgytos įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje ir ją sėkmingai galėtų pritaikyti Lietuvoje.
Tai valstybei leistų efektyviau siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, prisidėtų prie oro taršos mažinimo ir nacionalinės energetikos strategijos siekių. Vokietijos „Danpower“, investavusi beveik 100 mln. eurų, Lietuvoje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę. 84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, jos metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
