Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Danpower“ pastabas dėl „Lietuvos energijos“ vystomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės detaliojo plano. „Danpower“ BNS nurodė, kad bendrovės teisininkai nagrinėja galimybę skųsti sprendimą.
Bendrovė, be kita ko, pažymi, kad teismas nevertino aplinkybių dėl konkrečių jėgainės detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.
„Danpower“ teismui pateiktame skunde nurodoma, kad „Lietuvos energijos“ įgyvendinamo projekto sklypas yra skirtas statyti pramonės ir sandėliavimo objektams. Tačiau norint šiame sklype statyti atliekų deginimo jėgainę, jo paskirtis turėtų būti pakeista į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektus.
Vokietijos investuotoja teigia, kad skundą teismas atmetė neįvertinęs jame išdėstytų aplinkybių dėl rengiamo Vilniaus kogeneracinės jėgainės detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.
Bendrovės valdybos narys Markusas Siusmanas (Markus Suessmann) mano, kad leidimas „Lietuvos energijai“ projektą įgyvendinti pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklype, turėtų tokią pat galimybę atverti ir „Danpower“.
Pasak jo, bendrovė dar 2015 metais sostinėje ketino pastatyti 20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę, tačiau statybos leidimas nebuvo suteiktas – įmonei buvo nurodyta, kad tokios paskirties sklypuose elektrinių statyba negalima.
„Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kodėl dirbtinai stabdomas mūsų projektas, o valstybės objektams, esant toms pačioms sąlygoms, uždegama žalia šviesa? Norėtųsi, kad įstatymai Lietuvoje visiems galiotų vienodai“, – sakė M. Siusmanas.
Vokietijos bendrovė tikisi, kad, įveikus teisines kliūtis, jos biokuro elektrinė Vilniuje galėtų būti pastatyta iki 2020 metų.
„Jei dar 2015 metais būtume pastatę planuotą elektrinę, tai šiai dienai gyventojams šildymo sąskaitos būtų sumažėjusios daugiau nei 4 mln. eurų. Šios investicijos taip pat būtų sumažinusios Vilniaus priklausomybę nuo šildymo dujomis“, – teigia M. Siusmanas.
Jo teigimu, „Danpower“ turi daug patirties, įgytos įgyvendinant didelio masto žaliosios energetikos projektus Vokietijoje ir ją sėkmingai galėtų pritaikyti Lietuvoje. Tai valstybei leistų efektyviau siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, prisidėtų prie oro taršos mažinimo ir nacionalinės energetikos strategijos siekių.
Vokietijos „Danpower“, investavusi beveik 100 mln. eurų, Lietuvoje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę.
84,9 proc. „Danpower“ akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės komunalinių paslaugų bendrovių, jos metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.
