Biomasės jėgainės jau įrodė savo efektyvumą Lietuvoje - dauguma šalies savivaldybių šią žiemą šildosi, naudodamos įvairų biokurą: medžio ar šiaudų granules, skiedras ir kitas vietos medžio pramonės bei žemės ūkio atliekas, kurios pigesnės nei atvežtinis skystas kuras ar dujos. Tiesa, energetikos specialistai iki šiol nurodydavo ir nemažą biomasės jėgainių trūkumą, mat pilnu apkrovimu jos dirba tik žiemą, o juk priežiūros ir aptarnavimo reikalauja visus metus, taigi ir atsiperka lėčiau.
Šių trūkumų neturi nauja energijos gavimo iš biokuro technologija, prie kurios nuo 2018-ųjų pradžios darbus pradeda bendrovė „Enerstena“ iš Kauno kartu su Suomijos VTT taikomųjų mokslinių tyrimų institutu ir dar aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Suomijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos. Projektui finansavimas skirtas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“.
„Naujosios biojėgainės medžio skiedras, pjuvenas ar kitą biomasę ne degins, o vers dujomis (dujins), iš kurių galima bus gaminti tai, kam tuo metu bus poreikis,- sako UAB „Enerstenos grupė“ inovacijų direktorius Ralfas Lukoševičius, - pavyzdžiui, žiemą – šilumą ir elektrą, o vasarą – skystus angliavandenilius, kuriuos galima perdirbti į antros kartos biodegalus automobiliams. Be to, tokios jėgainės galės „misti“ pačiomis įvairiausiomis, net ne pačios geriausios kokybės medienos pramonės, žemės ūkio ar net kai kuriomis komunalinėmis atliekomis.“
Lietuviai projekte bus atsakingi už projekto koncepcijos sukūrimą, technologijos automatizavimą bei paties dujinimo įrenginio tobulinimą ir bandymus, taip pat užsiims rinkų analize ir paieška naujiems įrengimams. Darbus koordinuojantis Suomijos VTT taikomųjų mokslinių tyrimų institutas mūsų įmonę pasirinko dėl to, kad esame vieni iš nedaugelio vidutinės galios energetikos įrengimų gamintojų Šiaurės Europos šalyse, galinčių sukurtą technologiją paversti veikiančia jėgaine ir ją parduoti,- sako „Enerstenos grupės“ atstovas, - be to, su VTT jau sėkmingai dirbta prie tos pačios krypties projekto, kurį finansavo Suomijos vyriausybė.
Jei dujinimo technologijas pavyks tinkamai ištobulinti, kauniečiai tikisi gerokai išplėsti savo eksporto rinkas. Tokio tipo kogeneracinėmis jėgainėmis, kurių elektrinė galia būtų nuo 0,5 iki 5 MW, o kaina gerokai mažesnė nei įprastų,ypač domisi nemažai šalių Azijoje ir Afrikoje, kur vis aštriau jaučiamas elektros trūkumas, o tiekti ją centralizuotai nėra sąlygų (vien Afrikoje prieigos prie elektros neturi 700 milijonų žmonių), užtat yra daug nors ir nelabai kokybiško biokuro. Priedo, dujinimo technologijoje galima bus panaudoti ir perteklinę atsinaujinančių šaltinių – tokių kaip saulė bei vėjas –energiją ir taip „užkonservuoti“ ją sintetinių angliavandenilių pavidalu panaudojimui tuomet, kai jos prireiks.
Šiuo metu Seime pradedamas svarstyti naujos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas, kuriame energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas įvardijamas kaip viena iš svarbiausių strategijos krypčių. Anot UAB „Enerstenos grupė“ generalinio direktoriaus Virginijaus Ramanausko, „tai, kad Lietuvos mokslininkai ir įmonės sėkmingai dalyvauja šiame ir kituose tarptautiniuose projektuose, akivaizdžiai rodo, kad patirties ir žinių, įtvirtinant energetinę nepriklausomybę, tikrai pakanka“.
