Kauno savivaldybės valdoma įmonė „Kauno energija“ paskelbė, kad nuo sausio pradžios šilumos kaina gyventojams padidėjo 9 procentais. Bendrovės atstovai nurodė, kad pagrindinė tokių pokyčių priežastis – smarkiai padidėjusi nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamos šilumos ir biokuro kaina.
Pastarasis pabrango 5,9 procento, o šilumos gamintojai ją pabrangino net 22,2–35,5 procento. „Kauno energijos“ vadovai spėjo, kad gamintojai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti šalčiausiais metų mėnesiais, mat vasarą ar rudenį „Kauno energija“ pati pasigamina reikiamą šilumos kiekį.
Išgirdę naujieną apie didėjančias kainas Kaune pasišiaušė nepriklausomi šilumos gamintojai. Juos vienijančios asociacijos prezidentas V.Kisielius pateikė savo skaičiavimus, kurie jam pačiam kėlė nuostabą.
Pasak V.Kisieliaus, nepriklausomi gamintojai tiek Kaune, tiek Vilniuje sausį šilumą parduoda beveik vienoda kaina, sostinėje didžioji dalis šilumos gaminama iš triskart brangesnių dujų, tačiau kauniečiai už šildymą sausį mokės maždaug 20 procentų brangiau negu Vilniaus gyventojai.
Asociacijos vadovas paskelbė, kad 2016 metais „Kauno energija“ uždirbo 7,5 mln. eurų pelno – tai net 22 kartus daugiau negu 2012-aisiais.
Negana to, V.Kisieliaus skaičiavimais, per porą metų kauniečiai „Kauno energijai“ galėjo permokėti 10–15 mln. eurų, o permokų grąžinimas – vienas būdų sumažinti paslaugos kainą kauniečiams.
Pastarieji gali džiūgauti suradę užtarėją, tačiau neaišku, ar asociacijos vadovo rūpinimasis gyventojų gerove tikrai nuoširdus.
Kur du pešasi, pralaimi trečias. Šiuo atveju pralaimi visi kauniečiai, kurie naudojasi centralizuotai tiekiama šiluma ir neturi kito pasirinkimo. Kai kam 9 procentais išaugusi sąskaita praris visą pensijos padidėjimą, kai kas tik numos ranka, mat visuotinio brangymečio fone tokie pokyčiai nebestebina.
Vis dėlto būtų smalsu išsiaiškinti, kas šioje situacijoje meluoja.
Jeigu tai daro „Kauno energijos“ vadovai, jie smarkiai rizikuoja patirti miesto valdžios rūstybę. Kauno meras V.Matijošaitis dar kadencijos pradžioje pareiškė, kad kauniečiai neįtikėtinai brangiai moka už įvairias paslaugas, todėl tarifai turėtų nučiuožti žemyn.
Bendrovė pastaraisiais metais išleido įspūdingą sumą biokuro katilinėms įrengti ir vamzdynams atnaujinti. Tikslas buvo vienas – sumažinti paslaugos kainą vartotojams.
Energetikams pavyko tai padaryti, o juk jie galėjo nieko nedaryti ir toliau pumpuoti iš dujų pagamintą brangią šilumą.
Kauno valdžios nemalonę gali užsitraukti ir nepriklausomi šilumos gamintojai. „Kauno energija“ ne kartą įrodė galinti imtis didelių ir brangių projektų.
Pastačius dar porą didelių biokuro katilinių poreikis pirkti šilumą iš privačių bendrovių smarkiai sumažėtų arba visai išnyktų. Tuomet neseniai iškilusios jėgainės tiktų tik metalo laužui arba tektų jas pusvelčiui perleisti „Kauno energijai“.
Kauniečiams šios energetikų rietenos neįdomios. Jų vienintelis noras – išvengti šilumos kainos šuolio ir mokėti už ją tiek, kiek kainuoja. Objektyvių pokyčių išvengti neįmanoma, tačiau labiausiai žmonėms nepatinka būti mulkinamiems.
„Laikinoji sostinė“
