Komisijoje sutarta situaciją aiškintis po to, kai bus gauta daugiau informacijos dėl elektrinės perdavimo valstybės valdomai „Lietuvos energijai“.
Pardavė pigiai, nors galėjo uždirbti?
Lrytas.lt rašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė spalio pradžioje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ už 9,9 mln. eurų perleido Vilniaus šilumos tinklams priklausiusią trečiąją termofikacinę elektrinę.
Šalia Gariūnų esanti elektrinė anksčiau buvo didžiausia šilumos gamintoja sostinėje, tačiau nuo 2016 metų pradžios nebeveikė – Vyriausybei panaikinus skatinimo kvotas, ankstesniems šeimininkams jos neapsimokėjo eksploatuoti.
Į savo rankas elektrinę pigiai perėmusi „Lietuvos energija“ netruko užuosti būsimą pelną. Bendrovės laikinasis vadovas Mindaugas Keizeris iš karto užsiminė, kad ateityje elektrinė gali būti naudojama kaip rezervinė.
Vilniaus politikams susitarus su „Lietuvos energija“ dėl elektrinės pardavimo elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ paskelbė vadinamojo tretinio elektros galios rezervo aukcioną. Lietuvai reikalingą 483 megavatų rezervą užtikrins „Panevėžio energija“, „Orlen Lietuva“, Kauno termofikacinė elektrinė ir „Lietuvos energijos gamyba“.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, elektros gamintojams už paslaugas bus sumokėta apie 50 mln. eurų. Į dalį šios sumos galėjo pretenduoti ir už kai kurias kitas aukcioną laimėjusias elektrines naujesnė bei modernesnė Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė. Jos galingumas yra 360 megavatų. Tai sudaro daugiau nei pusę tretinio galios rezervo poreikio.
Specialistų skaičiavimais, jei aukcionui būtų buvę pasiūlyta bent vieno Vilniaus valdžios nurašytos elektrinės bloko pajėgumai, į miesto kišenę be didesnių pastangų kasmet galėjo įkristi po 18 mln. eurų vietoj gautų už pardavimą 10 mln. eurų.
Įžvelgia konkurencijos stoką
Anot A. Sekmoko, abejonių kelia ir tai, kad įgyvendinti atliekas ir biokurą deginsiančios jėgainės projektą buvo pasirinkta „Lietuvos energija“, o kitų energetikos bendrovių, tokių kaip „Danpower“, noras statyti elektrinę nebuvo įvertintas.
„Įžiūriu konkurencijos stoką. Konkurencija būtų atpiginusi projektą“, – Eltai teigė A. Sekmokas.
Apie 330 mln. eurų kainuosianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Pagal Lietuvos įstatymus numatyta, kad atliekų deginimo jėgaines privalo valdyti valstybei priklausančios bendrovės.
Taigi, privačios bendrovės tokiuose projektuose gali būti tik mažaisiais partneriais, valdančiais iki 49 proc. akcijų. Tarybos narys suabejojo ir dėl to, kaip bus nustatyta šilumos kaina.
Pasak jo, remiamasi tuo, kad naujoji jėgainė šilumą gamins ne brangiau nei tą galėtų daryti vien biokurą deginančios jėgainės.
„Tačiau atliekos, kurios bus deginamos, nieko nekainuoja. „Lietuvos energija“ gaus pajamas už vartų mokestį. Kainų komisija turi įvertinti tokias nuostatas ir skaičiavimą“, – tikino A. Sekmokas. Pats A. Sekmokas taip pat dalyvavo derinant susitarimą, tačiau prieš patvirtinant sutartį pernai balandį pasitraukė iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos.
„Lietuvos energija“ tikina, kad susitarimai – skaidrūs „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis Eltai teigė, kad susitarimai vyko skaidriai ir įmonė antikorupcijos komisijai tai galės įrodyti.
„Visa medžiaga, kuria remiantis buvo atlikti vertinimai, bus pateikti komisijai. Mes laikomės pozicijos, kad tikrai skaidriai vyko. Juo labiau, Vilniaus šilumos tinklams buvo sudėtinga išlaikyti TE3, tai sudėtinga ir mums“, – Eltai teigė N. Rasburskis.
Jis tikino, kad TE3 likimas paaiškės tuomet, kai Energetikos ministerija, vykdydama elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais projektą, apsispręs dėl Lietuvos elektros energetikos ateities.
„Iš principo Energetikos ministerija, kontaktuodama su Europos Komisija, turi nuspręsti, kaip užsitikrinsime elektros rezervą. Iš to ir bus aišku, ką daryti su trečiąja termofikacine elektrine, nes šiuo metu aišku, kad po 2020-ųjų dabartiniai joje esantys įrenginiai negalės veikti“, – tikino N. Rasburskis.
Savivaldybė ir „Lietuvos energija“ dėl projekto tarėsi dar nuo 2015 metų, tačiau preliminarų susitarimą pasiekti pavyko tik pernai pavasarį. Vilniaus kogeneracinę jėgainę ketinama pastatyti 2019 metais. Skaičiuojama, kad dėl jos sostinės gyventojams atpigs šiluma.
