Rūšiavimas lemia mažesnius mokesčius
Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys teigia, kad sprendimas nerūšiuoti atliekų prieštarauja Europos komisijos kovos su klimato kaita strategijai ir žiedinės ekonomikos skatinimui.
„Žiedinė ekonomika – atsinaujinanti sistema, kurioje neturėtų likti atliekų. Privalome skatinti rūšiavimą tam, kad vėliau būtų galimybė medžiagas perdirbti“, – universiteto svetainėje paskelbtame komentare teigia J. Kilpys.
Pasak jo, rūšiavimas daro įtaką ir gyventojų mokesčiams, mokamiems už komunalinių atliekų tvarkymą.
„Lietuvių mokamų mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą suma tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės rūšiuoja, ar ne, nes rūšiuojant mažėja atliekų tvarkymo sąnaudos. Tai tampa proga užsidirbti, pavyzdžiui, į atliekų tvarkymo aikšteles pristačius kilogramą kartono, žmogus gali gauti 10 centų, už baltą popierių – 8 centus“, – teigia J. Kilpys.
Atliekų deginimui nepakaks?
Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Vilniuje ir Kaune pradėtos statyti dar dvi, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Lietuvos užmojis turėti dvi naujas atliekų deginimo jėgaines jau kurį laiką kelia nerimą mokslo bendruomenei.
Praėjusių metų pabaigoje Kauno technologijos universiteto mokslininkai, remdamiesi atlikta studija, tvirtino, kad šalyje veikiant trims deginimo jėgainėms, jos netrukus pritrūks atliekų.
Jų skaičiavimais, jau 2030 metais bendras deginti tinkamų atliekų kiekis Lietuvoje net ir optimistiškiausiu atveju sieks vos 433,8 tūkst. tonų, todėl jėgainės pritrūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.
Turime mažinti taršą
J. Kilpys nurodo, kad visos pasaulio šalys, išskyrus JAV, yra pasirašiusios Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuris valstybes įpareigoja mažinti atmosferos taršą ir užtikrinti, kad temperatūra Žemėje nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) taip pat turi sudariusi savo klimato kaitos švelninimo strategiją ir yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. sumažinti CO2 emisijas 40 proc.
„Sausio viduryje vykusio balsavimo metu ES taryba nusprendė, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų, kaip buvo planuota anksčiau. Lietuva ir Malta buvo vienintelės šalys, kurios vetavo šį pasiūlymą“, – teigia J. Kilpys.
Pasak J. Kilpio, atliekų rūšiavimas leistų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, tačiau tai nėra vienintelis būdas – yra ir kitų priemonių.
„Rūpinimasis gamta, rūšiavimas ir šiukšlių perdirbimas, važinėjimas dviračiais, dyzelinių automobilių keitimas elektromobiliais yra visiškai natūralūs sprendimai. Kita vertus, tai vertinga ir finansiškai“, – vardina J. Kilpys.
Deginimą siekia riboti įstatymais
Siekdami, kad ES keliami žiedinės ekonomikos tikslai būtų tinkamai įgyvendinami Lietuvoje ir daugiau atliekų būtų rūšiuojama bei perdirbama, „valstiečiai“ įstatymu nori riboti deginamų atliekų kiekius.
Virginija Vingrienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė, metų pradžioje įregistravo įstatymo pataisą. Ja siekiama riboti deginamų atliekų kiekį Lietuvoje iki 500 tūkstančių tonų per metus.
Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektais yra suabejojęs ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, Lietuvoje yra daug investuota į gamyklas, kurios rūšiuoja atliekas, tačiau jos nedirba visu pajėgumu.
„Kai šnekam apie šiukšlių deginimą, vėlgi klausimas – ką mes deginsime, kai turime resursus, didesnius negu reikia šiukšlių atrinkimui“, – „Žinių radijui“ vasario pradžioje sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, politikai dėl Vilniuje ir Kaune „Lietuvos energijos“ įgyvendinamų projektų kelia klausimus, specialistai atlieka skaičiavimus, vyksta diskusijos, todėl sprendimų šiuo metu dar nėra.
„Jeigu kalbėti apie politinę valią, tai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kyla labai rimtų abejonių, ar tie sprendimai dėl šiukšlių deginimo būtų teisingi ir ar jie iš tikrųjų nepakenktų žmonėms“, – sakė R. Karbauskis.
Abejones dėl atliekų deginimo projektų įgyvendinimo Lietuvoje taip pat yra pareiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai.
