Tiesa, šių įstatymų ilgai nebuvo laikomasi: rengiant šilumos supirkimo aukcionus savivaldybių valdomos įmonės į savo pasiūlymus įtraukdavo iš esmės tik kuro kainą, tuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) privalėdavo įskaičiuoti ir visas kitas išlaidas.
Nieko stebėtina, kad šilumos tiekėjai pirmiausia supirkdavo ją iš savo valdomų katilinių, nors jei būtų įtrauktos visos sąnaudos, dažnai jų kaina būtų buvusi tiesiog nekonkurencinga.
Konkurencijos taryba jau seniai baksnojo pirštu į šią nelygybę, kol pernai Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prašymu buvo pradėtas tyrimas. Savo ruožtu pati VKEKK dar 2015 metais ėmė rengti naują šilumos supirkimo metodiką, bet dėl ilgų skaičiavimų ir konsultacijų šis procesas gerokai užtruko.
Bet dabar paskelbta, kad taisyklės vis dėlto bus keičiamos – jau nuo šių metų gruodžio vyksiantiems aukcionams šilumos tiekėjai privalės pateikti pasiūlymus, į kuriuos būtų įtrauktos visos sąnaudos, įskaitant ir darbuotojų atlyginimus. Atitinkamai numatyta, kad jiems bus ir toliau užtikrintos pajamos už šilumos tiekimo saugumą ir patikimumą bei vartotojų aptarnavimą.
Kitaip tariant, skirstydamos daugiabučiams ir kitiems pastatams šilumą savivaldybių įmonės ar jų nuomininkai ir toliau uždirbs tiek, kiek jiems priklauso, nes visa tai bus įskaičiuota į tarifą. Tačiau pačios šilumos gamybos srityje jiems teks konkuruoti su NŠG vienodomis sąlygomis.
Neatmestina, kad pradėtas Konkurencijos tarybos tyrimas vertė VKEKK paskubėti keisti tvarką. Mat jei būtų nustatyta, kad konkurencija nebuvo tinkamai užtikrinta, nukentėjusieji galėjo pareikalauti kompensacijų.
Bet raginimų ir net spaudimo nesiimti pokyčių buvo labai daug. Šilumos tiekėjai vienas per kitą aiškino, kad tokia tvarka naudinga tik NŠG, o savivaldybių valdomos įmonės neteks lėšų investicijoms, išaugs jų sąnaudos. Savo ruožtu NŠG asociacijos vadovas V.Kisielius teigė, kad dėl konkurencijos pirmiausia laimės būtent vartotojai.
Skiriasi ir tai, kas labiausiai rūpi gyventojams, – prognozės dėl šilumos nuo kitų metų. Anot V.Kisieliaus, jos turėtų sumažėti.
Panašiai apskaičiavo ir VKEKK. Jos vertinimu, Vilniuje kainos kris 8–16,2 proc., Klaipėdoje – 1,3–3,4 proc. ir tik Kaune jos gali sumažėti iki 6,4 proc., tačiau gali ir truputį ūgtelėti – iki 1,4 proc.
Tuo metu šilumininkai pateikė kitokius skaičius. Anot Vilniaus šilumos tinklų, sostinėje šildymas pabrangs 0,6 proc., uostamiestyje – 3,4 proc., Panevėžyje – vienu procentu.
Kaip bus iš tikrųjų, parodys ateitis, tačiau greičiausiai tiesa slypi kažkur per vidurį. Gali būti, kad esminių pokyčių gyventojai ir nepajus.
Šie pokyčiai palies 12 šilumos tiekėjų (arba 18 savivaldybių), kurių sistemose yra ir NŠG. Šiuo metu šalyje veikia 42 NŠG įmonės, iš jų 24 veikla yra reguliuojama. Ypač daug NŠG yra Kaune – net 11. Klaipėdoje tokių bendrovių – šešios, sostinėje – penkios.
Šiauliuose jų išvis nėra, o šilumos kaina yra viena mažiausių šalyje. Tik ar taip bus ilgai? Mat tokį pigumą lemia grąžinamos permokos už ankstesnius metus, didesne nei rinkos kaina „Šiaulių energijos“ parduodama elektra ir įrenginiams statyti gauta parama.
Anot VKEKK nario D.Jaso, visa tai sudėjus ir gaunama viena mažiausių šalyje šilumos kainų. Bet bus baigta mokėti kompensacija, ir šiluma pabrangs.
Kita vertus, palyginti nedidelės nepriklausomų gamintojų jėgainės buvo statomos būtent ten, kur vietos šilumininkai delsė ar tiesiog neturėjo galimybių investuoti į naujas technologijas, degino brangias dujas.
Esant lygioms sąlygoms konkuruoti su biokuro katilinėmis jie tapo nepajėgūs, todėl buvo priversti ir patys įrenginėti savas. Tad NŠG iš tiesų pastūmėjo biokuro naudojimą, o dėl to energija atitinkamai atpigo.
Be to, vieša paslaptis, kad kai kur šilumos tiekimo įmonės yra glaudžiai susijusios su vietos politikais ir priklausomos nuo jų užgaidų, todėl jų veikla toli gražu ne visuomet yra efektyvi, o sprendimai – logiški.
Vis dėlto ar šilumos ūkyje galima tikra konkurencija? Antai anksčiau VKEKK dirbęs Seimo Energetikos komisijos pirmininkas V.Poderys pripažino, kad dabartinis Lietuvos modelis yra unikalus, nors anksčiau jo atžvilgiu buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Ir dabar nežinau, ar jis tikrai pasiteisins. Tačiau įstatymas yra toks ir mes privalome jį vykdyti. Juk Konkurencijos taryba aiškiai pareiškė, kad sąlygos nėra vienodos ir taisyklės turi būti keičiamos“, – aiškino parlamentaras.
Gali būti keičiami ir įstatymai, jei paaiškės, kad kelias, kuriuo nueita, yra pernelyg duobėtas. Tačiau ir tokiu atveju viskas turi būti daroma iš anksto, kad nebūtų pažeisti nė vienos pusės interesai ir lūkesčiai.
Bet kol galioja dabartiniai teisės aktai, VKEKK sprendimas šliūkštelėti daugiau konkurencijos į šilumos gamybos katilus yra vienintelė civilizuota išeitis, kad ir kaip tai nepatiktų kai kuriems šilumos tiekėjams.
